Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2018 m. lapkričio 21 d.

Valstybingumo erdvėje paminėtas Lietuvos ir Vokietijos santykių šimtmetis

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta Matthias Dornfeldt’o ir Enrico Seewaldo knyga „Vokietijos-Lietuvos santykiai šimtmečio šviesoje“, skirta šalių oficialių santykių jubiliejui.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pasidžiaugė, kad šalių santykius sutvirtina ir Liudo Mažylio rastas Nepriklausomybės Aktas, kurio oficialiai patvirtinta faksimilė pirmą kartą buvo eksponuota būtent Nacionalinėje bibliotekoje. Dabar ji nuolat saugoma Valstybingumo erdvėje.

Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets pabrėžė, kad šiuo metu jau trečią kartą per 100 metų Vokietijos kariuomenė yra Lietuvoje, tačiau pirmą kartą – kaip lygiavertė partnerė, užtikrinanti Lietuvos saugumą. Tai rodo glaudų šalių ryšį.

Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Rytis Paulauskas priminė, kad Vokietija ir Lietuva kone per visą šalių istoriją buvo kaimynės. Tad per Vokietiją mūsų šalį nuolat pasiekdavo Vakarų civilizacijos laimėjimai.

Konrado Adenauerio fondo atstovybių Baltijos ir Skandinavijos šalyse vadovės Elisabeth Bauer žodžiais, 2019-ais sukanka 15 metų, kai Lietuvą ir Vokietiją vienija narystė Europos Sąjungoje, o tai dar labiau sustiprina šalių draugystę.

Knygos „Vokietijos-Lietuvos santykiai šimtmečio šviesoje“ autorius M. Dornfeldt’as teigė, kad per šimtą oficialios draugystės metų sudėtingiausias dvišalių santykių laikotarpis buvo hitlerinė diktatūra. Nors Klaipėdos krašto tapimas Lietuvos dalimi galėjo virsti galimybe plėtoti kultūrinius ryšius, tačiau režimo pasikeitimas Vokietijoje neleido tuo pasinaudoti.

Pasak knygos bendraautorio E. Seewaldo, šalių istorinės trajektorijos yra panašios – kai Lietuva siekė atgauti nepriklausomybę, Vokietija ėjo susivienijimo keliu. Nors tuometinės Vakarų Vokietijos valdžia simpatizavo Lietuvos laisvės siekiui, bet dėl savo šalies vienybės turėjo reaguoti atsargiau, tuomet jų sėkmė labai priklausė nuo Sovietų Sąjungos pozicijos.

Knygos autoriai išreiškė viltį, kad puikūs šalių santykiai išliks ir ateityje, nes Vokietija visą laiką yra mažųjų šalių sąjungininkė ir rėmėja.