2018 m. lapkričio 21 d.

Prof. dr. R. Gudauskas: inovatyviam kalbų mokymui(si) būtinas ir kūrybiškumas

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus“. Projekto tikslas – prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Lapkričio 23 d. Lietuvos nacionalinėje  Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks  iškilmingas renginys, kuriame bus apdovanoti 2018 metų Lietuvos inovatyviausi mokytojai. Nacionalinė biblioteka jau trečius metus yra projekto partnerė ir „Inovatyviausio kalbų mokytojo (gimtosios ir užsienio)“ nominacijos steigėja. Į projekto organizatorių klausimus atsako Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Inovatyvus mokytojas rūpinasi, kad mokiniai ne tik išmoktų, bet ir pamėgtų kalbą. Jūsų nuomone, kokiais būdais paskatinti vaikus mylėti gimtąją kalbą, kai šiandien kalboje vartojame daugybę anglicizmų ir dažnai patys neieškome geriau skambančio lietuviško žodžio?

Tiksliai atsakyti galėtų šitos srities ekspertai. Man atrodo, kad šie procesai turėtų prasidėti labai anksti: nuo šeimos, nuo lopšelio, mokyklos. Jei šeimoje bus kalbama taisyklingai, nevartojant tų dalykų, kurių nereikia vartoti, tai ir bus tai, ko mums reikia.

Jei kalbėtume apie institucinį bibliotekos vaidmenį, tai pirmiausia vaikai turėtų išmokti skaityti ir pamėgti skaitymą. Šaunu, jeigu tėvai su vaiku ateina į biblioteką. Čia gali rasti ne tik labai daug įvairiausių knygų, bet ir žaisloteką, išmaniųjų, žaislinių, panoraminių, figūrinių knygų su paslaptimis, įvairiais garsais. Tyrimai rodo, kad tėvų, kurie domisi literatūra, vaikai imlesni aplinkai ir jų žodynas išlavėja nuo pat mažų dienų.  Skaitymo balsu naudą puikiai iliustruoja ir tyrimais pagrįstas pirmojo Švedijos skaitymo ambasadoriaus Johano Unenge’s pateiktas pavyzdys: šešiamečio vaiko, kuriam nebuvo skaityta garsiai, žodyną vidutiniškai sudaro vos 7 tūkst. žodžių, o garsiai mažyliui skaitančioje šeimoje augusio vaiko žodynas vidutiniškai siekia net 17 tūkst. žodžių. Vaikai turėtų skaityti lietuvišką literatūrą ir taip ugdytis taisyklingos kalbos ir kalbėjimo įgūdžius. Kartu formuojant ne tik gramatinę, bet ir vertybinę dimensiją, skaitant kūrinius, kurie ugdo jauną asmenybę, jos tapatybę. Tuomet sunku būtų nukrypti nuo pačios esmės. Skaitant viduje atsiranda siekiamybė lietuviškai kalbėti ir suvokti save kaip žmogų, kuris priklauso tai tautai.

Ar šiandienos mokytojas turėtų kaip nors sąveikauti su vaiko artimiausia aplinka – šeima, pavyzdžiui, siūlyti tėvams taip pat kalbėti taisyklingai?

Priverstinai siūlyti tėvams kalbėti taisyklingai tikrai neverta. Pats procesas, mano galva, turėtų kuo glaudžiau sąveikauti su vaiko ugdymu, auklėjimu. Šeima negali perduoti tos atsakomybės tik mokytojui, vienas mokytojas taip pat negali jos prisiimti. Tai bendra tema, bendra problema. Formuojant taisyklingo kalbėjimo pagrindus reikia glaudžiai bendradarbiauti. Idealu būtų, jei vaikai iš mažens patirtų lietuvių kalbos grožio pajautą ir  savo šeimoje, ir iš pirmųjų mokytojų.  Šaunūs tie tėvai ir mokytojai, kurie nebijo žaisti, įsijausti į skaitomą tekstą, imituoti veikėjus, keisti balsą, intonaciją. Vaikams tai tikrai patinka. Tą puikiai žinau ne tik kaip Nacionalinės bibliotekos vadovas, bet jau ir kaip laimingas senelis.

Kaip mokytojas galėtų savo pamokoms pritaikyti šiuolaikinės bibliotekos erdves ir paslaugas?

Šiuolaikinė biblioteka gyvena transformacijos laikotarpį. Nacionalinė biblioteka taip pat sėkmingai keičiasi. Mūsų Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas dirba labai įdomiai, plėtoja gausybę įvairiausių veiklų. Šiuolaikinė biblioteka jau yra ir edukologijos proceso dalis. Čia vyksta susitikimai su rašytojais, knygų kūrėjais, rengiami knygų aptarimai, čia mokomasi ir tobulėjama. Didžiuojamės  mūsų bibliotekos atviromis dirbtuvėmis mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams. PATS SAU – tai Pasidaryk, Atrask, Tausok, Smalsauk, Siek, Atpažink, Užfiksuok. Užsukę į kūrybines dirbtuves  čia ras per dvi dešimtis įrengtų individualaus darbo vietų, 3D spausdintuvą, vinilo ir kaitrinių plėvių pjaustiklį, kaitrinį presą, mini sublimacinį spausdintuvą, robotikos ir elektronikos rinkinius, programuoti skirtus mikrokompiuterius, kompiuterius su reikiama programine įranga ir įvairių medžiagų moksleivių idėjoms paversti apčiuopiamomis. Bibliotekininkas ir mokytojas glaudžiai bendradarbiauja ir kartu kuria naują mokymosi kokybę. Simboliška ir tai, kad būtent Nacionalinėje bibliotekoje vyksta „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų“ ceremonija, kurioje paaiškės, kas taps 2018 metų inovatyviausiais mokytojais. Mes, kaip Nacionalinė biblioteka, jau ne pirmus metus kartu su kitais švietimo ekspertais, ne tik dirbame atrankos komisijoje, esame įsteigę savo institucijos prizą vienam iš inovatyviausių mokytojų. Pernai jį įteikėme inovatyviausiam užsienio kalbų mokytojui. Bibliotekos erdves tam ir sukūrėme šiuolaikiškas, modernias, technologiškai pažangias, kad kuo daugiau lankytojų čia rastų tai, kas reikalinga jų edukacijai ir bendram asmenybės augimui. Mus labai džiugina, kad bibliotekoje nuolat daugėja lankytojų. Atlikome tyrimus ir žinome, kad jaunesnio amžiaus lankytojų ir skaitytojų grupėje šis rodiklis itin aukštas.

Kokie mokytojų stereotipai, Jūsų nuomone, šiandien yra paplitę labiausiai? 

Nenorėčiau per daug improvizuoti šia tema. Jei atsimenate, buvo toks projektas „Idėja Lietuvai“. Viena iš svarbiausiųjų jo idėjų – kaip padaryti mokytojo profesiją prestižinę. Gerai tai, kad valstybės mastu mes jau pripažinome, kad tai yra problema. Kaip vadybininkas galiu pasakyti, kad kai mokytojas patenkins savo elementariausius poreikius pagal Maslow piramidę, kai gaus adekvatų atlygį už savo labai svarbų darbą, kai neskurs, tada ir prasidės visuotiniai pozityvūs pokyčiai. Dabar visuomenėje egzistuoja supratimas, kad mokytojo profesija nėra perspektyvi, mokytojai mažai uždirba, o darbas – labai sunkus, atsakingas, emociškai ir psichologiškai sekinantis, atsakomybė – didžiulė. Ir ta atsakomybė turėtų būti atitinkamai įvertinta ir materialiai, kad ir kaip nevertybiškai tai skambėtų. Turime Estijos pavyzdį, kur mokytojo profesijos prestižo problema kitaip išspręsta. Tiesiog atlyginimai buvo realiai padidinti tiek, kad atsirado teisinga konkurencija ir teisinga motyvacija. Estijoje pasiektas sutarimas minimalią algą kitąmet didinti iki 540 eurų. Ir Estijoje nebus mokytojo, kuris neuždirbtų bent 1250 eurų, o vidutiniškai mokytojai uždirbs 1500 eurų.

Šiandienos karta – interneto ir technologijų karta. Kaip, Jūsų nuomone, mokytojas, mokydamas kalbos (tiek lietuvių, tiek užsienio), galėtų pritaikyti technologijas?

Aš esu interneto pradžios kartos atstovas. Tuo metu teko mokytis užsienio kalbos tiesiogiai dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Mano asmeninė patirtis tokia, kad anglų kalbą tobulinau būdamas Olandijoje. Paprasčiausiai eini į biblioteką, pasirenki programą ir mokaisi. Amsterdamo bibliotekoje buvo puiki užsienio kalbų mokymosi fonoteka, joje praleidau nemažai valandų. Tai buvo tos dienos pasiūlymai. Šiuo metu yra įvairių pažangių metodikų ir man atrodo, kad jos galėtų būti labiau realizuojamos kartu su bibliotekomis. Todėl mokykloms siūlau ir kviečiu aktyviau bendradarbiauti su bibliotekomis. Mokytojai daugiafunkcėje bibliotekų erdvėje tikrai gali rasti galimybių, kaip mokyti lietuvių kalbos užsieniečius ir pan. Tai yra įvairiapusis procesas. Beje, Nacionalinės bibliotekos erdvės palankios ne tik mokymuisi, čia vyksta daugybė vertybinių renginių, o klausantis ekspertų kalbėjimo turtėja ir kalbinis dalyvaujančiųjų potencialas.

Žodis inovatyvus neretai siejamas su technologijomis, verslu, startuoliais. Ar mokyklos bendruomenė gali puoselėti kalbą inovatyviai? Galbūt galite pasidalinti bibliotekos bendradarbiavimo patirtimi?

Taip, yra tokia samprata, ji galioja, bet jau šiek tiek senstelėjusi. Žodį inovatyvumas aš galėčiau apibrėžti kaip sinonimą žodžiui kūrybiškumas, kaip naujos kokybės kūrimą ar tiesiog kaip darymą to, ko dar iki šiol nedarei, tai ne tik patirties skleidimas, bet naujo kūrimas. Remiantis Europos Sąjungos politika, jau nuo 2005 metų yra akcentuojamos ne tik technologinės, bet ir socialinės, vadybos inovacijos. Egzistuoja terminas kūrybinės industrijos. Mano nuomone, mokyklų bendruomenės turi ne tik teisę, bet ir pareigą dalyvauti šiuose procesuose. Grįžtant prie Nacionalinės bibliotekos, mes turime organizacinę infrastuktūrą, kaip minėjau, kūrybiškai dirbantį Vaikų ir jaunimo departamentą, moksleivių kūrybines dirbtuves PATS SAU, bendradarbystės erdves, sąveikaujame su verslo startuoliais, o mūsų integruotą, šiuolaikišką ir technologiškai modernią aplinką mėgsta ir mokytojai, ir mokiniai. Mes esame partneriai ir su „Žinių ekonomikos forumu“. Siekdami kurti žiniomis ir kūrybiškumu grįstą konkurencingą valstybę, kartu su verslu inicijuojame pokyčius ir prisidedame prie jų įgyvendinimo, teikiant siūlymus ir pastabas dėl įstatymų projektų rengimo. Be to, organizuojame ir įgyvendiname įvairius švietėjiškus, mokslo ir kitus projektus, kurie skatina visuomenės kultūrą, švietimą ir mokslo pasiekimų pristatymą. Toks šiandien yra mūsų indėlis į asmenybės ugdymą.

Inovatyvi mokykla – kieno tai atsakomybė?

Inovacija tai yra procesas. Jei tik pavadinsime mokyklą inovatyvia, ji tokia nuo pavadinimo netaps. Reikia imtis naujos kokybės veiklų. Technologijų srityje labai svarbi statistika. Kalbant apie inovacinę aplinką, tai iš 10 bandymų sukurti inovaciją tik vienas būna sėkmingas. Čia pretenzija yra didžiulė. Tačiau socialinė, humanitarinė, vadybos sritys įprasmina technologines inovacijas. Kiek man teko būti ES renginiuose, ten kalbama apie tai, kad, be kompetencijų, vis didesnę reikšmę įgyja teisingas mąstymo būdas, kūrybiškumas. Kompetencijų gali greičiau išmokti, nei įgyti kūrybiškumo, tačiau tik kūrybiškai mąstantis žmogus paskatins kokybiškai naujas veiklas ir procesus. Todėl mes skatiname, kuriame tinkamą aplinką. Žinote, aš netikiu skelbimu – mes jus padarysime charizmatišką. Patys moksleiviai, mokytojai, tėvai, švietimo politikos ekspertai, visos pakopos turi dalyvauti ir justi savo atsakomybę. Tada turėsime rezultatą. Tad inovatyvi mokykla – visos visuomenės reikalas.

Dėmesio! Lapkričio 23 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyks iškilminga Lietuvos inovatyviausių mokytojų apdovanojimų ceremonija, todėl biblioteka dirbs iki 15 val. Nuo lapkričio 24 d. biblioteka dirbs įprastu laiku.

Susiję straipsniai:

• www.delfi.lt
• www.delfi.lt