2018 m. lapkričio 27 d.

Lapkričio 23–30 d.: Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose

Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Simboliška, kad šiemet, švęsdami atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, minime ir paskutinio Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Lapkričio mėnesio pabaigoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks paroda „Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose“ bei diskusija „Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir demokratinė mintis Lietuvos valstybės atkūrimo projektuose“.

Visai neseniai Lietuva nusilenkė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadui ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarui, nuo 1953-ųjų – aukščiausiojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūnui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui brigados generolui A. Ramanauskui-Vanagui. Partizanų vado palaikai amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

A. Ramanauskas-Vanagas gimė Amerikoje, bet užaugo ir subrendo Naujojoje Lietuvoje. Kunigo ir poeto Motiejaus Gustaičio pastangomis įkurtoje „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose Vanagas mokėsi ne tik bendrojo lavinimo dalykų. Čia formavosi jaunojo žmogaus asmenybė, pasaulėžiūra ir krikščioniškos gyvenimo vertybės. Būtent tos kilnios vertybės jį įkvėpė toliau siekti žinių studijuojant pedagogiką, o vėliau ir karybą.

A. Ramanausko-Vanago kraštiečių – Lazdijų krašto muziejaus – parengtoje kilnojamojoje parodoje apžvelgiami pagrindiniai partizanų vado biografijos faktai, iliustruoti nuotraukomis ir dokumentais. Anot parodos rengėjų, šios parodos misija yra parodyti, kad A. Ramanausko-Vanago gyvenimas – atkaklumo, tikėjimo, viltingumo, idealizmo, gerąja šio žodžio prasme, tėvynės meilės pavyzdys ir kad žodžiai patriotizmas, tėvynė, sąžinė yra tokie pat svarbūs ir reikšmingi šiandien, kaip ir laisvė. Paroda eksponuojama lapkričio 23–30 d. Valstybingumo erdvėje, II a.

Lietuvos partizanai, laikydamiesi Lietuvos kariuomenės tradicijų, veikė kaip karinė struktūra. Visoje Lietuvoje iki 1948 metų buvo sudarytos trys sritys, jos buvo suskaidytos į apygardas. Apygardose veikė rinktinės, būriai. Nuo 1948 m. lapkričio iki 1949 m. vasario vyko nematomas, bet kruopštus partizanų vadų suvažiavimo rengimo darbas. Jonas Žemaitis-Vytautas pavedė partizanų vadams rengti įvairių partizanų veikimą reglamentuojančių dokumentų projektus, kuriuos turėjo svarstyti ir tvirtinti suvažiavimas.

Visos Lietuvos aukščiausių partizanų vadų, vienintelis tokio masto suvažiavimas vyko 1949 m. vasario 2–22 dienomis Prisikėlimo apygardoje tarp Radviliškio ir Baisogalos. Suvažiavime buvo patvirtintas naujas organizacijos pavadinimas – Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS). Partizanai pradėti vadinti laisvės kovotojais. Sąjūdis ėmėsi vadovauti tiek politinei, tiek karinei pasipriešinimo organizacijų veiklai. Politinė programa buvo išdėstyta 1949 m. vasario 16-osios deklaracijoje, kurioje skelbiama, kad LLKS Taryba okupuotoje Lietuvoje yra aukščiausias tautos politinis organas, o suvereni Lietuvos valdžia priklauso tautai. LLKS Taryba įsipareigojo ne tik vadovauti išlaisvinimo kovai, bet ir atgavus nepriklausomybę iki laisvų demokratinių Seimo rinkimų suformuoti laikinus valdymo organus – Tautos tarybą ir Laikinąją vyriausybę.

Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro rengiamoje diskusijoje „Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir demokratinė mintis Lietuvos valstybės atkūrimo projektuose“ bus kalbama apie šios deklaracijos reikšmę, įtaką demokratinės minties raidai Lietuvoje. Diskusijoje dalyvaus istorikas, Seimo narys, Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, istorikas ir diplomatas Bronius Makauskas, teisės filosofas, teoretikas ir istorikas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila. Pokalbio moderatorius – Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. Diskusija vyks lapkričio 29 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje, II a.

Trumpai apie renginius

Paroda	lapkričio 23–30 d. bibliotekos darbo laiku
Diskusija	lapkričio 29 d. 17.30 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“