„Net jei domėčiausi vaikų ir paauglių literatūros tendencijomis ir man rūpėtų palyginti savo tekstų siužetus ar idėjas su kitais vaikų ir paauglių literatūros autoriais, aš neturėčiau tam laiko. Kada gi aš skaityčiau savo amžiui skirtą literatūrą?“ – kalbėjo paaugliams rašanti Ilona Ežerinytė, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatydama naujausią savo knygą „Skiriama Rivai“.
„O jeigu aš žinočiau?“ – išsprūsta nuoširdus autorės atsakymas į klausimą, kodėl ji rašo paaugliams. Kodėl I. Ežerinytė rašo paaugliams, aiškėja tolesnio pokalbio metu. „Paauglystės lūžis man yra gražus. 14–16 metų amžiaus tarpsnis man atrodo pats nuostabiausias amžius, kai buvę vaikai jau virsta asmenybėmis, kurios dar nemoka, nors ir bando, maskuotis. Toks žmogus visas kaip ant delno ir atrodo lyg einantis briauna, nuo kurios taip lengva nuslysti. Tai aš savo tekstais bandau jį sugriebti, jei kristų. Matyt, aš vis dėlto mokytoja, nors dabar jau mokau kita forma“, – kalbėjo rašytoja, buvusi ilgametė lietuvių literatūros mokytoja.
Apie rimtą mokytojo ir rašytojo misiją bibliotekos vaizdo studijoje ir susitikime su skaitytojais kalbėta ne tik rimtai, bet ir šmaikščiai, o dar ir su muzika. Knyga „Skiriama Rivai“, panašiai kaip filmai, turi garso takelį. Kompozitorius Gediminas Kalinas knygai „Skiriama Rivai“ sukūrė muziką, ji skambėjo bibliotekoje renginio metu. Apie muziką kalbėta daug ir rimtai. Muzika, kaip viena svarbiausių dvasinio gyvenimo formų, naujausioje I. Ežerinytės knygoje „Skiriama Rivai“ tapo gėrio ir blogio kovos aikštele. Blogį per muziką knygoje sėjantys adiratai, pasak rašytojos, pavadinti pagal muzikinį terminą adirato. Tiesa, kompozitorius ir ilgametis autorės bičiulis G. Kalinas šmaikštavo, kad apie tokį terminą per visą muzikanto karjerą nebuvo girdėjęs.
Mokantys groti skaitytojai knygoje ras natų, o norintys paklausyti tai galės daryti pasitelkę išmaniąsias technologijas arba platformoje Pakartot.lt.
Muzikos lydimi šmaikštavimai ir rimti svarstymai daugiau apie gyvenimą nei literatūrą vaizdo įraše.