Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2018 m. gruodžio 14 d.

Nacionalinėje bibliotekoje kandidatų į Vilniaus merus vizijos dėl sostinės ateities

Artėjant savivaldos rinkimams kandidatai į Vilniaus merus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pateikė savo vizijas dėl sostinės ateities. Diskusijoje dalyvavo dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas, liberalas Martynas Nagevičius, konservatorius Dainius Kreivys, rinkimų komiteto „Piliečių jėga ir teisingumas“ atstovas Ramojus Girinskas.

Pirmiausia kandidatai į Vilniaus merus išdėstė tris pagrindines idėjas. Dabartinis sostinės meras  R. Šimašius, pristatydamas savo idėjas, svarbiausiomis įvardijo siekius gerinti švietimo kokybę Vilniuje, atnaujinti miegamųjų rajonų infrastruktūrą. Jis taip pat tvirtino sieksiantis modernizuoti ir atnaujinti stoties rajoną, gerinti viešojo transporto kokybę. R. Girinskas teigė, kad tapęs Vilniaus meru daugiausia dėmesio skirtų jaunoms šeimoms, transportui, eismo situacijai sostinėje gerinti ir miestiečių aprūpinimui geriamuoju vandeniu. Konservatorius D. Kreivys teigė, kad telktųsi į infrastruktūros plėtrą, mažintų transporto spūstis, siektų gerinti sveikatos apsaugos kokybę. Liberalų sąjūdžio narys M. Nagevičius aiškino Vilnių įsivaizduojantis kaip tolerantišką, multikultūrinį miestą. A. Zuokas akcentavo, kad vadovaudamas miestui daugiausia dėmesio skirtų susisiekimo sistemai tobulinti, švietimo, ugdymo kokybei gerinti.

Spūsčių problema ir susisiekimo Vilniuje gerinimas tapo viena pagrindinių diskusijos temų. Vienu iš spūsčių problemos sprendimo būdų buvo įvardyta tramvajaus sistema. Tiesa, D. Kreivio manymu, ar Vilniuje reikalingas tramvajus, turėtų nuspręsti patys vilniečiai, balsuodami dėl šios idėjos. Konservatorius, pasitelkdamas užsienio miestų patirtį, svarstė, kad tramvajaus sistemos įdiegimas Vilniuje kainuotų apie 16 mln. eurų. Nepartinis kandidatas į sostinės merus R. Girinskas teigė manantis, kad tramvajus yra pasenusi idėja. Jo manymu, Vilniuje eismą reikėtų reguliuoti išmaniąja sistema: jei reikia, keisti eismo kryptis, nukreipti srautus į kitas gatves ir pan. R. Šimašius teigė, kad susisiekimo problemas Vilniuje reikėtų spręsti nuo elementarių žingsnių. Jis tvirtino, kad iš esmės reikėtų siekti, kad būtų pagerinta viešojo transporto kokybė, kad vilniečiai ir miesto svečiai prioritetą skirtų viešajam transportui arba tiesiog keliauti pėsčiomis, dviračiais. A. Zuokas tvirtino neatsisakantis minties Vilniuje įgyvendinti nemokamo viešojo transporto idėją. Tiesa, jis teigė, kad reikėtų skatinti ir kitas spūsčių mažinimo priemones – nemokamų transporto stovėjimo aikštelių įrengimą, automobilių dalijimosi paslaugas, dviračių trasų plėtrą. Liberalas M. Nagevičius, kalbėdamas apie susisiekimo gerinimą sostinėje, teigė, kad viskas priklausytų nuo investuotojų.

Kandidatai į Vilniaus merus ketvirtadienį diskutavo ir apie švietimo sistemos sostinėje vizijas. Liberalas M. Nagevičius pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėtų realizuoti savo turtą, tai yra akcijas įmonėse, ir taip būtų gauta daugiau pinigų švietimo sektoriui. Jis užsiminė, kad sostinės valdžia galėtų sudaryti vienodas sąlygas veikti ir viešoms, ir privačioms švietimo įstaigoms. Konservatorius D. Kreivys pažymėjo siekį praplėsti mokyklų tinklą augančiuose sostinės rajonuose. Jo manymu, daugiausia dėmesio reikėtų skirti mokytojams. Jie, pasak D. Kreivio turėtų turėti padėjėjus. R. Girinsko manymu, kalbant apie švietimo sistemą, reikėtų nepamiršti ir neformaliojo ugdymo. Anot jo, būtina investuoti į infrastruktūrą, kuri leistų praplėsti neformalaus ugdymo spektrą sostinėje. Dabartinis Vilniaus meras R. Šimašius neslėpė tikintis, kad dėl jo administracijos veiksmų, kurie, anot mero, leido praplėsti ugdymo sistemą Vilniuje, sostinėje švietimo situacija ir toliau gerės. A. Zuokas pakartojo, kad pusės Vilniaus mokyklų ugdymo lygis yra žemesnis negu Lietuvos vidurkis. Kaip vieną iš problemų jis įvardijo tai, kad dalis sostinės mokyklų yra per didelės.

Diskusiją moderavo politologas, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.

Diskusijos įrašas:

Dėmesio! Dėl techninių kliūčių įrašas prasideda 15 min. vėliau nei diskusija.

Daugiau:


Daugiau nuotraukų ›