Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2018 m. gruodžio 28 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 12-asis numeris: apie ką jis?

#GyvasŽodis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas svarsto apie šiemet švęstą Lietuvos šimtmetį, šalies istoriją, džiaugiasi, kad daugybė valstybinės svarbos renginių vyko ir Nacionalinėje bibliotekoje.

100 atkurtai Lietuvai. Visus metus žurnalo kalbintoms asmenybėms uždavėme tris klausimus apie gražiausius žodžius, didžiausius autoritetus ir Lietuvai svarbiausius šimtmečio įvykius. Asta Stirbytė apžvelgia pašnekovų atsakymus – ir abstrakčius, ir asmeniškus.

Įvykis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose pirmąkart šalies istorijoje eksponuojamas Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ rankraštis. Didžiausios iki šiol ir poemai, ir jos autoriui skirtos parodos dauguma eksponatų iš savo saugojimo vietų anksčiau nebuvo išvežtos arba yra išvežamos labai retai. Parodą pristato Vaiva Markevičiūtė.

Šiandien aktualu. Nacionalinėje bibliotekoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Nacionalinės bibliotekos vaidmuo kultūrinės diplomatijos lauke“ diskutuota, kas yra kultūrinė diplomatija, kas jos adresatas, kokiame lauke ji veikia ir kam yra naudinga. Pateikiame pagrindines diskusijos dalyvių Goethe’s instituto vadovo Detlefo Gericke, Lenkijos instituto Vilniuje direktoriaus Marcino Łapczyńskio, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės ir Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktoriaus Ryčio Paulausko mintis.

Tema: senovės ir modernumo dermė. Dr. Lina Šarlauskienė kviečia pasivaikščioti po Izraelio bibliotekas – modernias ir kartu išsaugojusias ilgametes tradicijas, ir po vieną seniausių pasaulio miestų – Jeruzalę, kurioje susipynusi trijų religijų ir mūsų civilizacijos bei šiuolaikinio pasaulio istorija.

Nauji leidiniai. Dr. Tomas Petreikis pristato kapitalinį Nacionalinės bibliotekos specialistų parengtą darbą – pirmąją leidinio „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940“ dalį „Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai“, sudarytą iš dviejų knygų. Jų leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Simono Daukanto metai. 2018-aisias minimos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Dr. Aurelijus Gieda pristato asmeninę istoriko biblioteką ir teigia, kad ji rodo S. Daukantą buvus labiau išsilavinusį, apsiskaičiusį ir idėjiškai inovatyvesnį, nei galėtų pasirodyti, jeigu spręstume tik iš jo parašytų darbų.

Bibliotekų turtai. Aldona Nikienė ir Solveiga Sprindienė pristato lenkų dailininko Zygmunto Jakubowskio įspūdingos litografijos „Rzeź w Krożach. Pjowyne Kražiuose“, 2015 m. rastos Nacionalinės bibliotekos saugyklose, restauravimo procesą. Restauruotas meno kūrinys visuomenei pristatytas 2018-ųjų lapkritį.

Geroji patirtis. Daiva Stasaitienė pasakoja apie Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojų sukurto pirmojo Lietuvoje literatūrinio stalo žaidimo „Knygosūkis“ kelionę po šalį 2018-aisiais. 

Tapatybės ženklai. Paskutiniai žurnalo puslapiai tradiciškai skiriami kryždirbystei – dr. Elvyda Lazauskaitė pristato šv. Barborą ir šv. Kalėdų simbolį – prakartėlę.

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (plius pašto paslaugos: mieste – 0,34 ct; kaime – 0,51 ct).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.).

Viršeliuose

  • Pirmame: ir ateinančiais metais kviečiame užsukti į Nacionalinę biblioteką! Irmanto Gelūno nuotr.
  • Ketvirtame: kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Gruodžio numeryje – prakartėlė. Meistras Rimantas Zinkevičius, 2006 m. Arūno Baltėno nuotr. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų