2019 m. sausio 4 d.

Lietuva prieš 100 metų: išgirskite vienus seniausių lietuviškų garso įrašų

Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio metais, įdomu suprasti ir pažinti mūsų šalį anuomet. Kokie buvo šalies žmonės? Kas juos domino? Koks buvo jų gyvenimas prieš 100 metų? Žiūrint į praeitį taip toli mes įpratę, kad visa tai nebylu ir sustingę kaip senoje nespalvotoje nuotraukoje. Projektas „LT1918“ kartu su Nacionaline biblioteka kviečia patirti daugiau ir išgirsti 100 metų senumo lietuviškų garso įrašus.

Projektas „LT1918“ kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka atrinko vienus įdomiausių senųjų lietuviškų garso įrašų, tarp kurių ir pirmą kartą istorijoje (1910 m.) įrašyta V. Kudirkos „Tautiška giesmė“, tų dienų muzikos žvaigždžių atlikti muzikos kūriniai ir unikalūs aktorių dialogai leidžiantys pažinti kaip anuomet skambėjo mūsų kalba. Visi čia pateikti įrašai saugomi Nacionalinės bibliotekos senųjų lietuviškų šelako plokštelių archyve (datuoti XX a. I deš. pab. – III deš. pr.), taip pat pasiekiami per portalą epaveldas.lt.

Nacionalinės bibliotekos senųjų lietuviškų šelako plokštelių archyvas buvo formuojamas daugelį metų bendradarbiaujant su žymiausiais lietuviškos plokštelės tyrinėtojais ir kolekcininkais – vilniečiu Algirdu Motieka, surinkusiu išsamiausią Europos firmų plokštelių rinkinį ir paskyrusiu jį Nacionalinei bibliotekai bei Vytautu Strolia, taip pat padovanojusiu Nacionalinės bibliotekai savo didžiausią JAV, Kanados ir kitų šalių firmų senųjų lietuviškų šelako plokštelių kolekciją. Lietuviškų šelako plokštelių kolekcija pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2007 m. įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Didžiausia paskata autentiškos lietuviškosios plokštelės leidybos vystymuisi ir sklaidai buvo plintantis tautinio atgimimo sąjūdis, žadinęs patriotines muzikų profesionalų ir mėgėjų ambicijas bei norą parodyti pasauliui ir įamžinti lietuvišką muziką. Po Rygos lietuvių inteligentų, įrašiusių 1908 metais pirmąsias lietuviškas plokšteles, 1912 m. leidybos iniciatyvą perėmė Amerikos lietuviai emigrantai, kad išgarsintų Lietuvą Amerikoje – garso įrašo tėvynėje. Lietuviškų plokštelių leidybos pradininkų pavyzdžiu pasekė daugelis lietuvių muzikų JAV, o vėliau ir Kanadoje, Argentinoje bei Europoje.

Daugiausia senųjų lietuviškų plokštelių iki 1940-jų metų yra išleidusios seniausios pasaulyje plokštelių leidybos firmos „Columbia“ ir „Victor“ (JAV), pradėjusios leisti lietuviškas plokšteles nuo 1912-jų metų. R. K. Spottswood’o diskografijos „Ethnic Music on Record“. A Discoraphy of Ethnic Recordings Produced in United States, 1893 to 1942“ trečiajame tome „Eastern Europe“ užregistruotos lietuviškos plokštelės iš viso apima 523 „Columbia“ firmos įrašus. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šiose firmose jau buvo įsirašę žymiausi išeivijos ir tuo metu JAV gastroliavę lietuvių muzikai profesionalai ir mėgėjai bei chorai. Toliau pateikiame trumpus įdomesnių garso įrašų aprašymus ir pačių įrašus.

Pirmiausia pristatome vieną iš ankstyviausių lietuviškų garso plokštelių su dviem kūriniais. Joje skamba ir išskirtinių Lietuvos kultūros veikėjų balsai. Pulkininkas-leitenantas Petras Pundzevičius-Petliukas (1880–1955 m.) studijavo Rygos politechnikume, ir kartu dalyvavo Rygos lietuvių teatro veikloje. Tuomet trūko repertuaro, todėl pats teatrui sukūrė vėliau išpopuliarėjusias komedijas „Velnias ne boba“, „Nepasisekė Marytei“, „Neatmezgamas mazgas“.

Juozas Linartas režisavo vieną pirmųjų lietuviškų filmų – Lietuvos kariuomenės sumanytą komišką filmą apie kariuomenės gyvenimo privalumus „Kareivis – Lietuvos gynėjas“ (1928 m., operatorius Feognijus Dunajevas, filmas neišliko). Petras Pundzevičius su Jurgiu Linartu ir kitais Rygoje gyvenusiais lietuviais, pakviesti kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko, Rygoje įdainavo ir įkalbėjo pirmąsias lietuviškas gramofono plokšteles dar 1908 m.

„Tindziulis ir Graibus“ [Garso įrašas] : scena iš kom. „Velnias – ne boba“ / [P. Pundzevičius] ; dekliamnoja p. Pundzevičius ir J. Linartas. „Be apetito” / žodžiai Magalio ; dekliamnoja J. Linartas ; iš salvo galvos pasakė J. Linartas. – Riga : Zonophone Record : International Zonophone Company, [1908]. – 1 plokštelė (apie 06 min.): [78 aps./min., akust., mono] ; 25 cm. – Aut. nustatytas iš: Pundzevičius, P. Velnias – ne boba : dviveiksmė komedija. – [Vilnius : „Vilties“ red.], 1908. – Pirmosios lietuviškos plokštelės: 17-oji plokštelė. – Iš A. Motiekos kolekcijos. – Aprašyta iš plokštelės etiketės. – Įrašyta 1908 m. Rygoje. – Įrašo duomenys nustatyti iš: Kelly, A. His Master's Voice: the Russian catalogue: a complete numerical catalogue of Russian gramophone recordings made from 1899 to 1929 in Russia and elsewhere by the Gramophone Company Ltd. CAT2, p. 86. – Zonophone Record X-61164, X-61169, 8225l, 8226l

Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ po spaudos atgavimo 1904 m. tapo didesnių lietuviškų susibūrimų pradžios giesme – tapo įprasta ją giedoti atsistojus, nors iki giesmės paskelbimo Valstybės himnu turėjo praeiti dar nemažai metų. Natūralu, kad populiarią giesmę 1910 m. nuspręsta įdainuoti į plokštelę. Ją Vilniuje įdainavo anuomet daug reikšmingų darbų Lietuvos kultūros auginimui nuveikusios Vilniaus lietuvių kultūros draugijos „Rūta“ choras, dirigavo Vladas Lopata. Vilniuje leistame laikraštyje „Viltis“ 1910 m. kovo mėn. buvo įdėtas toks trumpas skelbimas: „Vasario 28 d. ir kovo 1 d. anglų firmos „The Grammofon Company“ agentas užrašinėjo (Komercijos viešbutyje) gramofonui lietuvių dainas, kurias jam padainavo Vilniaus lietuvių „Rūtos“ choras, p. Lopatos vedamas. Užrašyta šios dainos: 1) „Lietuva, tėvyne mūsų“, 2) „Kur bėga Šešupė“, 3) „Eina garsas“, 4) „Tris dzienas, tris nakcis“, 5) „Noriu miego“, 6) „Pasėjau linelius“, 7) „Saulelė raudona“, 8) „Motuš, motušėle“, 9) „Ant kalno klarklai siūbavo“. Padainuota neblogai. „Lietuva, tėvyne mūsų“ buvo čia-pat atidainuota gramafonu ir labai gerai išėjo. Kitos dar geriau. Plastinkos galima bus gauti jau už kokių trijų mėnesių. <...>“

„Lietuva, tevine musu” [Garso įrašas] / [muzika ir žodžiai Vinco Kudirkos]. Vilniaus Lietuvius „Rūtos“ choras p. v. Lopattos vedamas. – Riga : Zonophone Record, [1910]. – 1 plokštelė (apie 06 min.) : [78 aps./min., akust., mono] ; 25 cm. – Muzikos ir žodžių aut. nustatytas iš: Lietuva brangi [Garso įrašas]. – Vilnius, p2000. – Įr. 1. – Pirmosios lietuviškos plokštelės. – Iš A. Motiekos kolekcijos. – Įrašyta 1910 m. kovo mėn. Vilniuje. – Įrašo duomenys nustatyti iš: Kelly, A. His Master's Voice: the Russian catalogue: a complete numerical catalogue of Russian gramophone recordings made from 1899 to 1929 in Russia and elsewhere by the Gramophone Company Ltd. CAT2, p. 343. – Išleidimo data nustatyta iš: Зонофонъ. Списокъ новыхъ литовскихъ зонофонныхъ пластинокъ. Рига, декабрь 1910 г.. – Zonophone Record X-3-64527, X-3-64528, 14542b, 14543b

Tarp kelių šimtų lietuviškų ritinėlių pianolai yra įgrota J. Naujalio harmonizuota liaudies daina „Ant kalno karklai siūbavo“. Ši daina aranžuota ir išleista firmos „Connorized Song Words“ apie 1920 m. Aranžuotė parengta pagal J. Naujalio 1906 m. išleistą vieną pirmųjų lietuviškų dainynėlių „8 lietuviškos tautiškos dainos, op. 12“. Lyginant su natomis, aranžuotė pianolai pasižymi kiekvieno posmo skirtingu išpildymu – viariantiškumu, kur demonstruojamos tiek instrumento galimybės, tiek tipinės to meto aranžavimo priemones (mandolinos imitavimas). Įdomu, kad ši daina taip pat buvo išleista ir kitų firmų – QRS, US Word Rolls, bet jau su M. Petrausko harmonizacija ir kiek kitokia aranžuote pianolai. Visi ritinėliai išleisti su žodžiais lyg dabartiniam karaokės dainavimui. Taip, matyt, ir būdavo atliekama – skambant pianolai, visi sustodavo apie instrumentą ir dainuodavo pagal skiemenimis atspausdintus ir žemyn slenkančius žodžius.

„Ant kalno karklai siubavo” [Garso įrašas] : suvalkiečių daina / muzika Mikas Petrauskas. – Printed in U.S.A., [1916], © MCMXXI [1921]. – 1 ritinėlis pianolai (88 klavišams) dėžutėje

Vienoje firmos „Columbia Graphophone Company“ išleistoje plokštelėje (įrašyta 1918 m., Niujorkas) – Pijaus Bukšnaičio (Pijušo Lušnakojo) ir Juozo Plieniūno (Juozo Geležiūno) literatūriniuose vaizdeliuose – užfiksuotas Amerikos lietuvių komiškas gyvenimo paveikslas. Duetas įrašė daugybę populiarių vadinamųjų „komiškų rekordų“, o Pijus Bukšnaitis (1881-1967) dar buvo aktyvus visuomenininkas, chorvedys, žurnalistas, vertėjas, leidinių redaktorius, dramaturgas, kūrė libretus Miko Petrausko operetėms.

Iš reklamos, išspausdintos laikraštyje „Draugas“ 1921 m. lapkričio 4 d.: „Ar jūs nenorėtumėt, kad per Kalėdas aplankytų jus tokie ganius žmonės, kaip Plieniunas. Lušnakojis, Kutėnis, Lietuvių Orkestrą, Geležiūnas, Bukšnaitis (...)? Štai visi jie čia yra ant vėliausių C'olumbios Rekordų, lietuvių kalboje, daug jų Kalėdų dvasioje – tai dovana, kuri jūsų šeimynai ir draugams geriausia patiks.“

„Jonas Šmikis keliauna namon“ [Garso įrašas] : dialogas / atliko Juozas Plieniunas ir Pijušas Lušnakojis. Maušiaus kelionē : monologas / atliko Pijušas Lušnakojis. – [2-oji laida]. – [JAV] : Columbia : Columbia Graphophone Company, [1918?]. – 1 plokštelė (apie 06 min.) : [78 aps./min., akust., mono]. – Įrašyta: New York, ca September, 1918. – Įrašo duomenys nustatyti iš: Spottswood, Richard K. Ethnic Music on Records. Chicago, 1990. Vol. 3, p. 1555. – Columbia E 4237, 84827, 84828

Kompoitorius, chorvedys, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kūrėjas ir vienas aktyviausių lietuviškos bendruomenės JAV veikėjų, Mikas Petrauskas (1873–1937 m.) įdainavo daug plokštelių – apie 50 harmonizuotų ir originalių savo dainų firmose „Columbia” ir „Victor”. Nuolat apie save burdamas žmones Mikas Petrauskas greitai ir daug kurdavo, o svarbiausia – pritaikydavo muziką bendruomenės poreikiams, taip ženkliai prisidėdamas prie lietuvybės sklaidos emigracijoje.

Prof. Juozas Žilevičius rašė laikraštyje „Draugas“: „Jis visada šalia savęs laikė smuiką; beregint jaunimas sukdavosi, bile kur, kur tik Mikas pradėdavo savo smuiko stygomis melodijas rangyti. Tai buvo lyg klajojantis trubadūras, šaukiąs jaunimą mylėti tautą, branginti visa kas sava, lavintis kultūringai dainoje ir muzikoje” („Draugas“).

„Eisiu, mamei pasakysiu” [Garso įrašas] : folk song / „Bernužēli nesvoliok” : folk song / [harm.] M. Petrauskas ; įdainavo Mikas Petrauskas, tenoras su akompaniamentu orkestros. – [2-oji laida]. – [JAV] : Columbia : Columbia Graphophone Company, [1917?]. – 1 plokštelė (apie 06 min.) : [78 aps./min., akust., mono] ; 25 cm. – Aprašyta iš plokštelės etiketės. – Įrašyta: New York, October 31, 1917. – Įrašo duomenys nustatyti iš: Spottswood, Richard K. Ethnic Music on Records. Chicago, 1990. Vol. 3, p. 1576. – Columbia E 3796, 58966, 58967

Ir tai tik nedidelė dalis iš Nacionalinės bibliotekos senųjų garso įrašų fondų. Plačiau su jais galima susipažinti ir portale epaveldas.lt.

Parengė Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius ir „LT1918“ komanda