2019 m. vasario 14 d.

Vasario 19 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Rigvedos“ „biografija“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Kviečiame į ketvirtąjį susitikimą, kuriame VU Orientalistikos centro indologijos studijų absolventas, vedų vertėjas Šarūnas Šimkus supažindins su „Rigveda“.

Tai ne tik seniausias žinomas indų dvasinės žinijos paminklas, bet kartu ir vienas ankstyviausių indoeuropietiška kalba sukurtų tekstų, pasiekusių mūsų laikus. „Rigvedos“ archajiškumas lėmė didžiulę teksto reikšmę ne tik kalbotyros, religijotyros, istorijos mokslams, bet ir daugelio indoeuropietiškų Europos tautų, ieškojusių savo ištakų, savivokai. Tai kertinis vedinės tradicijos tekstas, teologiškai žvelgiant, davęs pradžią tam, kas dabar vadinama hinduizmu. Šis 1028 giesmių, šlovinančių įvairias arijų dievybes ir jų žygdarbius, rinkinys ilgainiui apaugo tokiu komentarų ir išvestinių tekstų luobu, kad pats liko tik neskaitlingų brahmanų mokyklų stropiai puoselėjama vertybe. Visgi vakariečiams įtraukus „Rigvedą“ į platųjį diskursą, šis giesmynas tapo įvairių politinių, religinių ir ideologinių ambicijų įkaitu.

Paskaitoje aptarsime „Rigvedos“ sukūrimo aplinkybes, skirtingą žodžio „vedos“ sampratą hindų teologinėje ir Vakarų mokslinėje pasaulėžiūrose, aiškinsimės, kodėl šis tekstas įžiebia didelius ginčus tarp senovės Indijos istorijos tyrinėtojų bei ideologų. Taip pat aptarsime, kuo vedos buvo svarbios lietuvių tautinei savipratai.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto prof. habil. dr. Audrius Beinorius.

Numatomos tolesnės paskaitos (seka gali keistis) apie šias knygas:

• Talmudą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
• Upanišadadas (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Bhagavad Gitą“ („Viešpaties giesmė“) (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
• Patandžalio „Yoga sūtrą“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Dao De Jing“ (Liao Zi „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėjas dr. Vytis Silius);
• „I-Ching“ („Permainų knyga“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Kojiki“ („Nihon shoki“) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
• „Pali kanoną“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Lotoso sūtrą“ (pranešėjas Gediminas Giedraitis);
• „Bardo Thodol“ (Tibetiečių mirusiųjų knyga) (pranešėjas dr. Vladimiras Korobovas);
• Naująjį Testamentą (pranešėjas prof. habil. dr. Vytautas Ališauskas);
• Koraną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
• Suną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
• „Masnavi“ („Rūmi“) (pranešėjas lekt. Algimantas Litvinas).

Įvykusios paskaitos:

• Gilgamešo epas (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
• Tora (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
• Egipto mirusiųjų knygą (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas).

Trumpai apie renginį

Data	vasario 19 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Renginių erdvė, III a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Parneris	VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“ ›