Frankofoniško kino savaitgalis Nacionalinėje bibliotekoje

Kovo 23–24 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykęs frankofoniško kino festivalis subūrė kelias dešimtis prancūzų kalbos ir jos vienijamų šalių mėgėjų bei kultūrų puoselėtojų. Festivalio metu rodyti net 9 filmai, atstovavę skirtingoms šalims: Moldovai, Belgijai, Prancūzijai, Šveicarijai, Rumunijai ir Čekijai. Susirinkusius sveikino ir savo šalių filmus pristatė frankofoniškų valstybių ambasadų Lietuvoje atstovai. Frankofoniško kino savaitgalis –  tik dalis turtingos Nacionalinės bibliotekos programos, skirtos Tarptautinei frankofonijos dienai paminėti. Simbolizuojanti tautų bendrystę, solidarumą ir taiką, ši diena visame pasaulyje švenčiamą jau nuo 1990 metų.

Frankofoniško kino savaitgalis – tai bendras ir šiais metais debiutavęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Prancūzų instituto Lietuvoje ir Prancūzijos ambasados Lietuvos projektas, kurio tikslas – kultūrinės diplomatijos skatinimas ir plėtra. Sveikindamas frankofoniško kino festivalio svečius Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigė, kad Nacionalinė biblioteka yra kultūrinės diplomatijos projektams atvira vieta.

„Tradiciškai bibliotekos suprantamos kaip ramybės salos, tačiau mūsų biblioteka yra išskirtinė. Mes turime teritoriją, kurioje ramu, gera ir galima kurti, mokytis, dirbti, tačiau galime pasidžiaugti ir aktyvia erdve, kurioje per metus vyksta apie 1500 renginių. Išskirtiniais mes laikome renginius, kurie vyksta bendradarbiaujant su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, šiuo atveju ir su Prancūzų institutu Lietuvoje, frankofoniškų šalių ambasadomis. Mes tai vadiname kultūrinės diplomatijos procesu. Startavome sėkmingai ir, tikiuosi, su jūsų pagalba tik stiprėsime“, – kreipdamasis į susirinkusius kalbėjo prof. dr. R. Gudauskas.

Dažnai frankofonija siejama iškirtinai su Prancūzija ir šiai šaliai būdinga kultūra, tačiau toks stereotipas, pasak Prancūzų instituto Lietuvoje Kalbos ir švietimo programos vadovės Snieguolės Kavoliūnienės, seniai neatitinka tikrovės. Šiuo metu Tarptautinė frankofonijos organizacija vienija 88 pasaulio valstybes, o Lietuva švenčia priklausymo šiai organizacijai dvidešimtmetį. Bendras vienijamų šalių vardiklis – prancūzų kalba ir galimybė per prancūzų kalbą pristatyti savo kultūrą. Tai garantuoja daugiakalbystę ir kultūrų įvairovės plėtrą.

Frankofoniško kino savaitgalį Moldovos ambasadorius Lietuvoje Serghejus Mihovas apibūdino kaip neeilinę galimybę puoselėti savo valstybės kultūrą ir pristatyti savo šalį, jos gyvenimą pasauliui. „Džiaugiuosi, kad mes visi jungiamės į tokias programas ir ieškome bendrų sąlyčio taškų kultūros plotmėje. Manau, kad šis renginys esminis, nes juo parodome jaunimui, kad labai svarbu mokytis daug kalbų ir jas mokėti gerai, būtent per kalbas domėtis kultūromis. Nepamirškime, kad prancūzų kalba yra olimpinio komiteto, diplomatijos ir kultūros kalba. Tai kalba, puoselėjanti vertybes, kurias skleidžia Tarptautinė frankofonijos organizacija: žmogaus teises ir kultūrų įvairovę“, –  mintimis dalijosi Moldovos ambasadorius Lietuvoje S. Mihovas.

Jam antrino ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignières-Counathe. Frankofoniško kino savaitgalio rengėjams ji dėkojo už daugialypiškumą ir polivalentiškumą. „Frankofonija visų pirma yra ne vien tik Prancūzija. Kaip matyti turtingoje programoje, į ją įsitraukia daugybė šalių. Pagrindinė frankofonijos skleidžiama žinutė – kultūrų įvairovė. Ačiū už jūsų daugialypiškumą ir polivalentiškumą“, – kalbėjo ambasadorė C. Lignières-Counathe.

Originalo kalba rodyti ir prancūzų arba anglų kalba titruoti čekų, rumunų, belgų, šveicarų filmai kinomanų neišgąsdino dėl kalbos barjero ir stebino žanrų, stilistikos įvairove. Festivalyje pristatyti trumpametražiai filmai „Spectrum“, „Salix Caprea“, „Paparuda“ (Moldova), ilgametražiai „Tie, kurie dirba“ (Šveicarija), „Oratorystės galia“ (Prancūzija), „Vestuvės“ (Belgija), „Sielos išganymo vadovas“, „Trumpas sujungimas“ (Rumunija), „Klounai“ (Čekija). Frankofoniško kino savaitgalį filmai varijavo nuo vaidybinių iki dokumentinių, nuo dramų, prisodrintų komedijos elementų, iki trilerių, nuo meninių, paremtų tikrais faktais, iki mistikos elementais apipintų kino juostų. Kiekvienos šalies ambasada pagal individualius atrankos kriterijus išrinko filmus, kuriuos norėjo pristatyti žiūrovui. Nors visos kino juostos unikalios, didžioji dalis atskleidė bent dalį kiekvienos šalies kultūros, kasdienos realijų niuansų. Filmų siužetus vienijo dramos elementas, socialinė problematika, siekis parodyti, kad skirtingose, ypač ribinėse, gyvenimo situacijose kiekvienas gali elgtis skirtingai.  

Pristatydamas filmą „Vestuvės“ Belgijos garbės konsulas p. Jacques’as Barbier svarstė: „Belgija yra daugialypė, daugiakultūrė šalis, tad šiuo filmu norėjome atkreipti dėmesį į kultūrų įvairovę, į moters padėtį visuomenėje ir konfliktų sprendimą, į būtinybę palaikyti dialogą. Nuomonių gali būti visokių, gali įvykti konfrontacija, bet reikia ieškoti sprendimų. Šis sukrečiantis, pagal tikrą istoriją sukurtas filmas pasakoja, kad situacijų gali būti labai sudėtingų ir žmonių požiūris į jas gali būti labai skirtingas.“

Sėkmingai praėjęs frankofoniško kino savaitgalis kitais metais žada grįžti ir pristatyti dar gausesnį bei įvairesnį repertuarą. Šalių, norinčių parodyti savo kultūrą, meną, supažindinti su kasdienos realijomis, skaičius didėja, todėl numatoma dar aktyvesnė kultūrinės diplomatijos plėtra.

Daugiau nuotraukų ›