Mokslinė šimtmečio konferencija „XXI a. bibliotekos: tradicijos ir inovacijos“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, minėdama savo veiklos 100 metų jubiliejų, surengė tarptautinę mokslinę konferenciją. Joje dalyvavo daugelio Europos valstybių nacionalinių bibliotekų vadovai, Lietuvos viešųjų bibliotekų atstovai, komunikacijos ir informacijos mokslų specialistai, leidybos sektoriaus darbuotojai. Renginys subūrė bibliotekininkus, knygotyrininkus, bibliografus, istorikus iš Rytų, Vidurio ir Šiaurės Europos šalių (Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Bulgarijos, Čekijos, Makedonijos, taip pat sulaukta svečių iš Portugalijos, Didžiosios Britanijos ir kt.).

Konferencijos svečius ir dalyvius pasveikino Nacionalinės bibliotekos mokslo tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto Politinės komunikacijos katedros vedėjas prof. dr. Andrius Vaišnys. Jis priminė Lietuvos nacionalinės bibliotekos sukūrimo istorines ištakas ir linkėjo pasaulio informacijos tinkle naudotis tuo, kas geriausia ir profesionaliausia, t. y. bibliotekų specialistų pateikiamomis žiniomis ir paslaugomis.

Įžanginį pranešimą „Žmonių biblioteka kaip modelis“ pristatė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Pasak bibliotekos vadovo, solidi institucijos sukaktis yra puiki proga įvertinti turimą patirtį ir su nauja energija, idėjomis tęsti Lietuvos nacionalinės bibliotekos sėkmės istoriją žengiant į antrąjį veiklos šimtmetį. „Bibliotekos gyvena besitransformuojančioje visuomenėje. Taigi ir pagrindinė bibliotekų veiklos kryptis yra permainų valdymas. Bibliotekoms svarbu atpažinti visuomenės pažangos tendencijas ir tapti aktyvia jų dalimi. Net ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje Lietuvos nacionalinė biblioteka tęsia savo  pagrindinę misiją – skaitmeninimo, didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto eroje išsaugoti ir valdyti tai, kas valstybėje sukurta per šimtmečius“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.

Pranešimų sesijoje įžvalgomis ir patirtimi apie kritinį mąstymą, lankstumą dalijosi UNESCO Tarptautinės filosofijos ir humanitarinių mokslų tarybos generalinis sekretorius prof. Luizas Oosterbeekas. Profesoriaus mokslinė veikla apima archeologiją, filosofiją, paveldo ir kraštovaizdžio valdymą. Jis yra daugiau kaip 300 mokslinių darbų ir 50 knygų autorius, Instituto Terra e Memoria prezidentas, keleto universitetų Europoje, Afrikoje, Amerikoje ir Azijoje kviestinis profesorius.

„Visuomenėje reikia atsigręžti į pamatinius žinių vienetus, galinčius padėti suvienyti potencialiai skirtingas ar netgi konfliktuojančias visuomenės grupes ir jų interesus. Šiuo atveju bibliotekų vaidmuo tampa kaip niekada svarbus ne tik suteikiant prieigą prie informacijos ir kultūros, bet ir maksimaliai panaudojant skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes, tuo pat metu siunčiant aiškią žinią, kad negali būti pakaitalų tam, kas apčiuopiama, pavyzdžiui, knygoms, jei asmuo nenori būti vien tik vartotojas ir nori, kad jo balsas, sprendžiant ateities klausimus, būtų girdimas. Tiek nacionalinės, tiek viešosios, centrinės, tiek visos kitos bibliotekos privalo kartu su švietimo sistema tapti esminiu integruotos bei tvarios teritorinės plėtros komponentu“, – teigė prof. L. Oosterbeekas.

Britų bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Liz Jolly kalbėjo apie žinių ir abipusio supratimo plėtrą tarp bibliotekininkų, partnerių ir vadovų. Pranešėja yra sukaupusi įspūdingą patirtį dirbdama įvairiose akademinio sektoriaus institucijose. „Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje nacionalinės bibliotekos susiduria su ypatingomis problemomis. Norint jas sėkmingai spręsti, būtina skatinti lyderystę ir gausinti profesinę patirtį, tačiau daugiausia galimybių teikia šios srities profesionalų ir institucijų siekis veikti kartu“, – sakė L. Jolly remdamasi savo, kaip Britų bibliotekos vyriausiosios bibliotekininkės, daugiau kaip 20 metų plėtojančios veiklą svarbiausiuose šios profesijos baruose, patirtimi. L. Jolly yra ir žurnalo „New Rewiew of Academic Librarianship“ redaktorių kolegijos narė.

Pranešimą „Atmintis skaitmeninio nedėmesingumo laikais: institucinė perspektyva“ skaitė Švedijos nacionalinės bibliotekos vyriausiasis akademinis bibliotekininkas mokslo reikalams dr. Jānis Krēsliņš. Į visumą sujungdamas turtingas, bet iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusias kolekcijas, mokslinių tyrimų srityje besispecializuojantis dr. J. Krēsliņš pasiūlė iš naujo pažvelgti į įvairių intelektualiosios istorijos procesų reikšmes ir peržengti skirtingų disciplinų bei laikotarpių rėmus.

Plenariniai pranešimai išryškino XXI a. bibliotekų veiklos bendrąsias problemas, kurių analizę atskirose šalyse ir toliau tęs ir Lietuvos, ir kitų šalių bibliotekų darbuotojai.

Po pranešimų sesijos vykusioje diskusijoje dalyvavo trijų kaimyninių nacionalinių bibliotekų vadovai: Estijos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Janne Andresoo, Lenkijos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius dr. Tomaszas Makowskis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas ir kultūros viceministrė Ingrida Veliutė. Kolegialiai buvo ieškoma atsakymų į klausimus, kokia yra partnerysčių reikšmė ir galimybės, kaip naujų veiklų atsiradimą įtakoja kūrybiškumas, kas naujo pas mūsų kaimynus ir kuo jie gyvena, kokia jų vizija apie bibliotekų raidos pokyčius XXI amžiuje. Diskusiją moderavo muzikologė, laidų vedėja Gerūta Griniūtė.

Pasak konferencijos organizatorių, tikimąsi, kad pranešimuose ir diskusijose gvildentos aktualios temos paskatins tolesnį dialogą ir bendradarbiavimą. Konferencija tapo puikia platforma pabendrauti, atsakyti į rūpimus klausimus, pasidalyti gerąja praktika ir susitarti dėl ateities planų.

Šimtmečio konferencijos „XXI a. bibliotekos: tradicijos ir inovacijos“ vaizdo įrašą kviečiame žiūrėti per Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanalą ›

Daugiau informacijos rasite konferencijos tinklalapyje konferencijos.lnb.lt/lnb100/