Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Nacionalinėje bibliotekoje

Kiekvienų metų sausį prisimename 1991 m., kai vienybės ir laisvės siekio vedama Lietuva iškovojo istorinę pergalę. Tauta atsilaikė ir apgynė savo valstybės nepriklausomybę. Kviečiame 29-ąjį kartą minėti Lietuvos laisvės gynėjų dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Sausio 6–20 d. Juozo Kazlausko fotografijų paroda Laisvės gynėjų dienai atminti

Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) Laisvės gynėjų dienai paminėti eksponuojama 30 iš gausaus palikimo atrinktų reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų.

Fotografas Juozas Kazlauskas gimė Žvirbliškėse, Molėtų rajone. Kartu su motina aštuonerių metų berniukas patyrė Sibiro tremtinio dalią. Grįžęs į Lietuvą mokėsi, susidomėjo fotografija. 1972 m. baigė Maskvos sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą (Rusija). Pradėjo dirbti operatoriumi Lietuvos kino studijoje. Buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. J. Kazlauskas paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūroje, svarus jo įnašas į mūsų krašto fotografijos ir kino lobyną. J. Kazlausko kūrybai būdingas itin platus temų spektras: nuo kelionių Šiaurės keliais fotografijų, kino dokumentikos ir Sibiro tremties vietų iki Sąjūdžio ir nūdienos gyvenimo vaizdų.

Parodą rengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius.

Plačiau apie parodą „Lemtingas 1991 metų sausis“ ›

Sausio 13 d. 12 val. – „Spec. Žvėrynas“

Lietuva, 1991-ieji. Nepriklausomybė jau paskelbta, bet šalyje dar dislokuoti sovietų tankai. Reaguojant į nuolatinę agresiją, surenkamas neoficialus lietuviškas specialusis būrys, kurį aplinkiniai vadina „Franco žvėrynu“. Neturėdami tinkamo pasirengimo, bet apsiginklavę didžiuliu patriotizmo ir drąsos užtaisu 15 stipriausių Lietuvos jaunuolių buvo pasiruošę kovoti su sovietų tankais plikomis rankomis ir Bruce’o Lee suktukais. Tai istorija apie to meto aštuoniolikmečius, užaugusius su filmais apie Rembo, vedamus jaunatviško entuziazmo, maksimalizmo ir iš dalies naivumo. Apie „Franco žvėryną“ iki šiol žinoma labai nedaug, apie jo veiklą neišliko beveik jokių dokumentų. Kūrybiškai pasitelkdamas dešimto dešimtmečio kompiuterinių žaidimų animaciją, režisierius įtaigiai pasakoja istoriją apie jaunos valstybės jaunus žmones, kuriuos vedė kilnus tikslas – prireikus bet kokia kaina apginti Tėvynę.

Filmą pristatys režisierius Andrius Lekavičius. Filmas bus rodomas lietuvių kalba. Kviečiame žiūrėti filmo anonsą ›

Sausio 13 d. 18 val. – „Nematomas frontas“

Šiandien atrodo savaime suprantama, kad galime gyventi Lietuvoje ir be baimės šnekėti lietuviškai, kad galime kurti be cenzūros, kad galime keliauti kur tik panorėję, kad galime rinktis, už ką balsuoti. Kai šios kiekvienam žmogui būtinos vertybės buvo suvaržytos, jie, paprasti Lietuvos vyrai ir moterys, stojo į kovą už laisvę. Partizanai, save vadinę miško broliais, pamiršę mirties baimę, kovojo už šalį, už savo žemę, už artimuosius, už pasaulį, kuriame mes visi dabar turime laimę gyventi. Ar dabar taip galėtume? Užsiriškime žalią juostelę ir padėkokime miško broliams – už tai, kad visada buvo ir bus pasipriešinimo priespaudai simbolis. „Tik nepasiduokit gyvi“, „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui“, „Už Lietuvą, už laisvę, vyrai!“ – šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo iš partizanų, žmonių, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies, lūpų. Sovietų valdžios karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo su komunistiniu pasauliu – Sovietų Sąjunga.

Režisierių Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikti pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų vado Juozo Lukšos dienoraščių, tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka J. Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija.

Filmą pristatys vienas iš filmo bendraautorių J. Ohmanas. Filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Visą sausio kino programą Nacionalinėje bibliotekoje galite rasti čia ›

Lemtingu istoriniu metu, Sausio 13-ąją, kai tauta pasipriešino ir apgynė mūsų valstybės Laisvę ir Nepriklausomybę, Nacionalinė biblioteka atsidūrė pačiame įvykių centre. Apie šiuos įvykius kviečiame skaityti plačiau Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje „Sausio 13-oji tautos atmintyje“.

Rugsėjis
P A T K Pn Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 1 2 3 4

Parodos

2020 m. rugsėjo 17 d. – spalio 23 d.
Iliustracijų paroda „Pažiūrėk, ar skamba“
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugsėjo 22 d. – lapkričio 22 d.
Nacionalinės bibliotekos darbuotojų kūrybos paroda
2020 m. rugpjūčio 24 d. – spalio 3 d.
Paroda „Pašventęs visas savo jėgas šalies švietimui ir laisvei“
2020 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 27 d.
Paroda „XX a. pradžios Vilniaus vaizdai“
2020 m. rugsėjo 7 d. – spalio 4 d.
Vieno eksponato parodoje pirmasis istorinis romanas apie Lietuvą

YouTubeFacebookLinkedInInstagram