2020 m. vasario 18 d.

Vasario 18 d.: paskaitų ciklo „Miesto formavimas ir visuomenė“ I dalis

Miestas be žmonių – tik fantazija. Žmonės kuria miestą, todėl Architektūros kokybės vystymo asociacija, remiama Lietuvos kultūros tarybos, UAB „JUNG Vilnius“ ir UAB „ACO Nordic“, 2020 metais pristato aštuonių filmuojamų paskaitų ciklą „Miesto formavimas ir visuomenė“. Į jį kviečiami visi – tiek architektai profesionalai, tiek žmonės, neabejingi savo aplinkai. Paskaitos vyks vasario – balandžio mėnesiais Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Poreikis organizuoti šį paskaitų ciklą kilo iš būtinybės palaikyti balansą kuriant tokį sudėtingą konglomeratą kaip miestas. Tai suprasti svarbu visiems: architektams, nekilnojamojo turto vystytojams, valdžios atstovams, gyventojams. Visiems turi rūpėti dialogas, ir jis vargiai įmanomas be bendro žodyno.

Šiam tikslui turėtų būti naudingas paskaitų ciklas apie daugiasluoksnį miestą ir įvairias priemones palaikyti pusiausvyrai ir dialogui, suvokiant ne tik savo teises, bet ir būtinybę palikti vietos kitam; apie naujo, atviro, bet saugaus miesto kūrimą, kuriame sumaniai aktualizuojamas kultūros paveldas.

Pirmas renginys jau vasario 18 d. kvies visus domėtis genius loci („vietos dvasia“) ir strateginiu erdviniu planavimu, kurį pasitelkus būtų galima smarkiai praturtinti mūsų visų aplinką. Strateginis erdvinis planavimas – viešojo sektoriaus vadovaujamas socio-erdvinis procesas, kurio metu sukuriama vizija, veiksmai ir įgyvendinimo priemonės, formuojančios vietos teritorinį identitetą. Kokia vieta yra ir kokia ji gali tapti? Lektorius architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis paskaitoje „Kas yra strateginis erdvinis planavimas ir kam jis reikalingas? Kodėl teorija egzistuoja, o praktika neegzistuoja?“ pasakos, kaip šio tipo planavimas skirtingose šalyse skirtingai taikomas ir naudojamas, kas dažniausiai priklauso nuo planavimo kultūros išsivystymo lygio. Lietuvoje tokią planavimo praktiką teisinė bazė leidžia, bet neskatina, ir kol kas nefiksuoja kaip svarbaus planavimo instrumento. Tačiau keletas tokių gerosios praktikos pavyzdžių egzistuoja.

Lektorė istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Čepaitienė paskaitoje „Genius loci: reiškinio istorinė kaita ir dabartinės prasmės“ analizuos įvairiabriaunius genius loci reiškinio aspektus bei poreikį atsižvelgti į jį priimant šiuolaikinius urbanistinius, architektūrinius ir paveldosaugos sprendimus. Pasak jos, šiandien, augant socialiniam mobilumui (migracijai, darbo ir vartojimo kelionėms, turizmui...) žmonės vis mažiau betapatina save su konkrečia vieta, o gimtųjų namų trauka vis labiau silpsta, pagimdydama bene geografo E. Relpho pirmąkart aptartą bevietiškumo ar deteritorizacijos reiškinį. Tačiau šį pesimistinį požiūrį galima ir ginčyti – nors išties dėl vietų vienodėjimo (tipinė naujoji architektūra ir infrastruktūra, monotoniški prekybos tinklai bei pramogų parkai) tam tikros jų reikšmės gali būti prarandamos, bet tai gali padėti rastis ir naujoms jų vertėms. Paskaitoje bus aptariamos „vietos dvasios“ reiškinio istorinės, antropologinės ir paveldosaugos konotacijos, poreikis atsižvelgti į jį projektuojant pastatus ir viešąsias erdves.

Renginys nemokamas. Registracija būtina ›

Paskaitos bus transliuojamos Youtube kanalu (tikslesnę informaciją pateiksime transliacijos dieną).

Programa:

9.30–10.00 – registracija
10.00–11.30 – „Kas yra strateginis erdvinis planavimas ir kam jis reikalingas? Kodėl teorija egzistuoja, o praktika neegzistuoja?“, lektorius architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis
11.30–12.00 – kavos pertrauka
12.00–13.30 – „Genius loci/ vietos dvasia: reiškinio istorinė kaita ir dabartinės prasmės“, lektorė istorikė, hum. m. dr. Rasa Čepaitienė

Trumpai apie renginį

Data	vasario 18 d.
Laikas	10 val.
Vieta	Renginių erdvė, III a.
Trukmė	2,5 val.
Dalyvavimas	būtina registracija
Organizatorė	Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partnerė	Nacionalinė biblioteka
Rėmėjos	Lietuvos kultūros taryba, UAB „JUNG Vilnius“ ir UAB „ACO Nordic“
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“