Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?

Dirbdami ir mokydamiesi nuotoliniu būdu, gan daug bendravimo perkeliame į virtualią erdvę ir socialinius tinklus. Populiarūs socialiniai tinklai dažnai kritikuojami dėl priklausomybę skatinančio poveikio ar šališkos informacijos gausos naujienų sraute, kalbama apie jų daromą žalą ir „skaitmeninės detoksikacijos“ poreikį. Ar iš tiesų socialiniai tinklai tik žalingi?

Per visuotinį karantiną internetas ir socialiniai tinklai prisideda prie galimybės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, bendrauti su draugais ir kolegomis, rasti pramogų neišeinant iš namų. Taigi šiuo laikotarpiu labiau pastebime ir teigiamą bendravimo virtualioje erdvėje poveikį mūsų gyvenimui. Siekiant produktyvumo ir augimo nuolat skatinama bendrauti, dalytis informacija ir patirtimi. Socialiniai tinklai yra puiki erdvė keistis informacija – galima paskelbti viešas žinutes, susirašinėti, bendrauti naudojant garso ir vaizdo skambučius, diskutuoti privačiose grupėse. Virtualioje erdvėje gali būti paprasčiau atsiskleisti ir įsitraukti į diskusijas – viešai dėstydami nuomonę, turime laiko pagalvoti ir aiškiai sudėlioti mintis, paskelbti informacijos šaltinius ir, žinoma, sumažinti scenos baimę. Socialiniuose tinkluose galime sekti patikimus šaltinius, susijusius su profesija ar studijomis, taip sužinoti aktualiausias naujienas. Specialistams bei smalsiems moksleiviams ir studentams itin svarbi galimybė užmegzti ryšius su žmonėmis, galinčiais pasidalyti žiniomis – bendraminčiais, žymiais savo srities profesionalais.

Tai tik keletas pavyzdžių, kuo socialiniai tinklai išties naudingi. Tinkamai panaudodami teigiamas jų galimybes galime daryti tiesioginę įtaką mus pasiekiančiai informacijai. Ne paslaptis, kad specialūs algoritmai generuoja turinį pagal mūsų veiksmus virtualioje erdvėje – nustačius pomėgius, stengiamasi pateikti informaciją būtent mums aktualiomis temomis. Taip sukuriamas „informacijos burbulas“. Domėdamiesi kuo įvairėsnėmis temomis ir tuo, kas mums padeda augti, atveriame kelius platesniam informacijos srautui.

Naršant po socialinius tinklus būtina kritiškai pažvelgti į juose aptinkamą informaciją. Duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose rasite daug naudingų mokslinių žinių apie socialinius tinklus, jų poveikį ir galimybes. Jos padės virtualią erdvę pasitelkti ne tik pramogai, bet ir efektyviam darbui ir mokslams. Pavyzdžiui, Irshado Hussaino, Ozlem Cakir, Ümmügülsüm Candeğer tyrime („Social Media as a Learning Technology for University Students“, 2018; „Ebsco ERIC“) pateikiama nuomonė, kad socialiniai tinklai itin svarbūs kaip mokymosi priemonė. Atsakingas jų naudojimas ne tik padeda studentams bendrauti virtualiai, bet ir suteikia tiesioginę prieigą prie daugybės naujausių, patikimų mokymosi šaltinių, kurie priimtinesni studentams. Mokymasis, įtraukiant socialinius tnklus, ne tik suteikia daugiau motyvacijos ir skatina gilesnį įsitraukimą, bet taip pat prisideda lavinant kritinį mąstymą, gebėjimą argumentuoti, problemų sprendimo įgūdžius.

Antino Kimo, Alano R. Denniso tyrime („Says Who? The Effects of Presentation Format and Source Rating on Fake News in Social Media“, 2019; „Ebsco Business Source Complete“) atlikti du eksperimentai parodė, kad paskatinimas atkreipti dėmesį į straipsnio šaltinį turėjo įtakos socialinių tinklų vartotojų pasitikėjimu naujiena. Išryškinus šaltinį, nesvarbu, koks jo patikimumas, skaitytojai buvo labiau linkę į naujieną žiūrėti skeptiškai. Nežinomų šaltinių vertinimui daug įtakos turi reitingai. Vertinant naujienos patikimumą, svarbiausiu veiksniu tampa skaitytojo pažiūros – jeigu straipsnis atspindi skaitytojo nuomonę, jis vertinamas kaip patikimas.

Autoriai Tan Chengas, Pan Zhangas, Yuping Wen, Liyin Wang tyrime („Social media use and employee innovative performance: Work engagement as a mediator“, 2020; „Ebsco Academic Search Complete“), ištyrę socialinių tinklų įtaką darbuotojų inovatyvumui, nustatė, kad socialinių tinklų naudojimas ir įsitraukimas į darbą reikšmingai koreliuoja su inovatyviais darbuotojų rezultatais.

Socialiniai tinklai nuolat keičiasi ir prisitaiko prie vartotojų įpročiai. Akivaizdu, kad jie turi didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu juos suprasti ir tinkamai panaudoti. Kaip tai padaryti, sužinosite naršydami Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose. Kaip prisijungti prie duomenų bazių iš namų, skaitykite čia.

Gegužė
P A T K Pn Š S
27 28 29 30 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Parodos

2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. kovo 5 d. – gegužės 31 d.
Paroda „...nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“
2020 m. kovo 9 d. – birželio 14 d.
Paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988–1991 metais“
2020 m. sausio 31 d. – gegužės 31 d.
Paulinos Mongirdaitės fotografijų paroda
2020 m. birželio 11 d. – liepos 19 d.
Paroda „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius“

YouTubeFacebookLinkedInInstagram