Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2020 m. balandžio 16 d.

Kino filmai – socialinėms emocinėms kompetencijoms ugdyti

Nuotolinės pamokos ir studijos ganėtinai pakeitė įpročius bei paskatino ieškoti modernių ir kūrybiškų ugdymo priemonių. Mokymasis namie tapo puikiu metodu ugdyti savarankiškumą ir atsakingumą, tačiau produktyviam mokymuisi svarbi ir grupinė veikla – galimybė diskutuoti ir dalintis idėjomis su kitais. Tam labai tinka kino filmų peržiūros ir bendros diskusijos.

Kino filmai – populiari audiovizualinės medijos forma, dažniausiai naudojama pramogai, tačiau filmų mylėtojai sutiks, jog neretai prie ekranų traukia noras išgyventi įvairias emocijas ir įvykius, sužinoti ką nors naujo, išmokti mąstyti plačiau ir atverti protą pasauliui.

Anot Davido Camposo ir Erickos Knudson (2018), mažesni vaikai mėgsta kino ir animacinius filmus apie gyvūnus ir žaislus, pasakas apie princeses, įseseres ir raganas, miuziklus, kuriuose skamba gražios melodijos, nesudėtingus veiksmo bei nuotykių filmus, vaizduojančius superherojus, siekiančius išgelbėti pasaulį. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams sukuriama įvairesnių filmų. Jie tampa ne tik pramoga, bet ir itin svarbiu informacijos šaltiniu, iš kurio mokomasi istorijos, socialinio elgesio – ekrane matoma „gerų“ ir „blogų“ pavyzdžių – bei įgyjama supratimo apie savo ir kitų šalių kultūrą. Filmai daro įtaką žiūrovų emocijoms, yra tiesioginės ir netiesioginės informacijos bei idėjų šaltinis, tad formuoja intelektą ir pasaulėžiūrą.

Pamokose bei paskaitose filmai naudojami gana seniai. Jie pasitelkiami ugdant socialinius emocinius, vadinamuosius „minkštuosius“ įgūdžius, gilinantis į etiką, vertybes, elgesį. Filmų peržiūra, analizavimas ir dalijimasis mintimis diskusijoje padeda lavinti kritinį mąstymą, analitinius, problemų sprendimo įgūdžius ir kūrybiškumą. Filmai kaip mokymo priemonės labai svarbūs ir dėl pramoginės vertės. Jie gali padėti mokinius sudominti turiniu, paprastai jiems nuobodžiu ir neįdomiu. Filmų peržiūroms preciziškai suformuluoti klausimai ir užduotys gali padėti jaunuoliams kritiškai pažvelgti į vaizduojamas problemas ir įžiebti entuziazmo jas analizuoti ne tik klasėje, bet ir už jos.

Autoriai pastebi, kad patrauklūs filmai skatina besimokančiųjų vaizduotę ir empatiją, nes suteikia galimybę užmegzti emocinius ryšius su personažais ir pajusti emocijas, kartais labai stiprias, stebint vaizdus ekrane. Filmuose taip pat dažnai vaizduojamos gan realistiškos gyvenimo aplinkybės, kai veikėjams priimant sprendimus prireikia kūrybiškumo ir išlavinto mąstymo. Įsijausdami į personažus žiūrovai gali išgyventi visiškai naujų ir neįprastų patirčių ir išmokti naujų mąstymo būdų.

Williamas Kresse‘as ir Kathleen Hanold Watland (2016) dalijasi privataus Čikagos Šventojo Ksavero universiteto pavyzdžiu. Vienas iš universiteto tikslų – kritinio mąstymo, efektyvios komunikacijos, išmintingo darbo ugdymas. Universitete, kaip ir daugelyje kitų, yra ir nuotolinių ar mišrių studijų galimybė. Viena tokių programų – verslo vadybos magistrantūra, kur didžioji dalis studentų – dirbantys profesionalai, siekiantys gilinti vadybos ir lyderystės žinias bei įgūdžius. Šioms studijoms kaip vienas pedagoginių metodų naudojami specialiai atrinkti kino filmai. Mokymosi tikslais žiūrimi tokie kūriniai kaip 1986-ųjų „Taiklus metimas“ (Hoosiers), 1995-ųjų „Apolo 13“ (Apollo 13), 1987-ųjų „Volstrytas“ (Wall Street) ir kiti.

Studentai, suskirstyti į grupeles, bendrauja tarpusavyje virtualiai. Kiekvienas, peržiūrėjęs filmą, turi atsakyti į dėstytojo klausimus, vėliau visa grupelė pateikia savo atsakymą bendrai diskusijai. Studentų prašoma identifikuoti konkrečias situacijas ir elgesį filme, iliustruojančius kursų medžiagos teoriją. Apžvelgiami motyvaciniai, aplinkos ar kultūriniai veiksniai, galintys daryti įtaką vaizduojamai situacijai subtiliau, ne taip akivaizdžiai. Studentai įvertina, ar veikėjų elgesys filme efektyvus, ir nuomonę pagrindžia remdamiesi kursų medžiaga, ekspertais. Taip pat dalijasi įžvalgomis ir modeliuoja, koks veikėjų elgesys galėtų būti efektyvesnis.

Universiteto studentai teigiamai vertina šį mokymosi metodą. Dalijantis nuomonėmis ir įžvalgomis mažose grupėse, kiekvieno studento indėlis tampa svarbus. Pastebėta, kad grupės nariai ragina vieni kitus išsakyti nuomonę, mat, siekiant suformuoti grupės atsakymą bendrai diskusijai, reikalinga nuomonių įvairovė. Vienas iš studentų pastebi: „Jeigu tylėsi visos grupės diskusijoje, pastebės tik dėstytojas. Tačiau jeigu tylėsi mažos grupelės diskusijoje, neliksi nepastebėtas“. Grupės nariai kruopščiai redaguodavo vienas kito atsakymus prieš pasidalindami jais bendroje diskusijoje. Toks susitelkimas bendram darbui itin rezultatyvus siekiant efektyvesnio mokymosi. Studentai taip pat pripažino, kad kai kuriuos filmus jau buvo matę anksčiau, tačiau žiūrint juos tikslingai ir analizuojant pagal dėstytojo klausimus ir kursų medžiagą, pavyko pastebėti daug neįžvelgtų svarbių detalių.

Mokytis iš filmų galima ne tik universitete ar mokykloje – pasirinkdami gerus ir prasmingo turinio filmus, lavinti platesnio mąstymo įgūdžius ir ugdyti „minkštąsias“ kompetencijas galime kiekvienas savarankiškai neišeidami iš namų. Taigi, kokį filmą žiūrėsite šiandien?

Šaltiniai:

Campos, David, Knudson, Ericka, 2018, Using Film to Expand Horizons. Educational Leadership [interaktyvus], Vol. 76 Issue 4, p. 73-78 [žiūrėta 2020-04-07]. Prieiga per EBSCO Discovery Service. Kaip prisijungti, skaitykite čia ›

Kresse, William, Watland, Kathleen Hanold, 2016, Thinking Outside the Box Office: Using Movies to Build Shared Experiences and Student Engagement in Online or Hybrid Learning. Journal of Learning in Higher Education [interaktyvus], Vol. 12 Issue 1, p. 59-64 [žiūrėta 2020-04-14]. Prieiga per EBSCO Discovery Service. Kaip prisijungti, skaitykite čia ›