Birželio 22 d.: knygos apie Alfonsą Nyką-Niliūną sutiktuvės

Kviečiame į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiantį renginį, kuriame bus pristatyta knyga „Alfonsas Nyka-Niliūnas. Laisvė: būti savimi. Archyvai“ (išleista 2019 m. gruodžio mėnesį).

Dalyvaus knygos autorė dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė, literatūrologas Virginijus Gasiliūnas, aktorius Dainius Svobonas.

Pirmą kartą Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje parengta ir išleista monografinio pobūdžio knyga, rekonstruojanti A. Nykos-Niliūno (tikr. Alfonsas Čipkus, 1919–2015) gyvenimo ir kūrybos kelią. Per atrinktus, susistemintus egodokumentus (nuotraukas, epistoliką, rankraščius, dienoraščius, dokumentus) veriasi kūrėjo ir jo artimųjų gyvenimai; apžvelgta istorinė, kultūrinė aplinka Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje. A. Nyka-Niliūnas yra vienas iškiliausių modernių lietuvių poetų, reikliausias literatūros kritikas, spalvingiausias ir įžvalgiausias memuaristas, žymiausias Vakarų Europos klasikų kūrinių vertėjas. Studijų metais savo bendramoksliui Vytautui Aleksandrui Jonynui rašė: „Didžiausias dalykas žemėje – laisvė: laisvė būti savimi... <...> Dostojevskis „Didžiojo inkvizitoriaus“ legendoje yra teisingai pastebėjęs, kad „žmogiškojo gyvenimo paslaptis glūdi ne tik pačiame šitame gyvenime, bet ir gyvenimo tiksle. Žmogus negali tiktai būti.“ Visą gyvenimą, brandindamas meilę filosofijai, menui, muzikai, literatūrai, lietuviškam žodžiui, kūrybingai ir našiai dirbo, įprasmindamas teiginį „žmogus negali tiktai būti“.

Pirmoji A. Nykos-Niliūno poezijos rinktinė „Būties erozija“ pasirodė Lietuvoje tik 1989-aisiais; 1996 m. išėjo jo paties parengtos knygos: „Eilėraščiai, 1937–1996“ ir literatūros kritikos straipsniai „Temos ir variacijos“. Už nuopelnus kultūros ir literatūros srityje A. Nykai-Niliūnui 1997 metais paskirta Lietuvos kultūros ir meno nacionalinė premija, jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, o Vytauto Didžiojo universitetas suteikė jam garbės daktaro vardą.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas beveik visas rašytojo kultūros paveldas: daugiau nei dvidešimt metų buvo bendrauta su A. Nyka-Niliūnu ir jo šeima Baltimorėje, jo draugais ir bičiuliais Vašingtone, Niujorke, Filadelfijoje. Medžiaga keletą dešimtmečių buvo kryptingai ir tikslingai kaupiama per ekspedicijas Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir dabar artimai bendraujama su jo giminaičiais, gyvenančiais Vilniuje, Utenoje, ypač su jauniausiu broliu Stasiu Čipkumi. Jų visų dėka poeto rinkinys papildytas unikalia archyvine medžiaga. Rašytojo kultūros paveldas tyrinėjamas, tvarkomas, eksponuojamas, skelbiamas.

A. Nyka-Niliūnas knygoje „Dienoraščio fragmentai“ (1938 m., p. 11) rašė: „Džiaugtis kiekvienu savo vasaros momentu, lyg jis būtų paskutinis arba truktų amžinai. Neštis visuomet, visur ir viską su savim, laike ir erdvėje, nieko už savęs nepaliekant.“

SVARBU! Laikantis saugumo reikalavimų žiūrovų skaičius ribojamas. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams rekomenduojama dėvėti apsaugines veido priemones. Atsiprašome už nepatogumus.

Trumpai apie renginį

Data birželio 22 d.
Laikas 18 val.
Vieta Renginių erdvė, III a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas būtina registracija
Organizatorius Maironio lietuvių literatūros muziejus
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“
Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

Artimiausi renginiai

Parodos

2020 m. gegužės 25 d. – rugpjūčio 30 d.
Bežodžių knygų kolekcija
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugpjūčio 16 d.
Leidinių ekspozicija „Aš–beržas. Lietuviškas beržas...“
2020 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 25 d.
Paroda „Lietuvos šimtmetis fotografijoje“
2020 m. liepos 1 d. – rugsėjo 13 d.
Paroda „Mėlynų gelmių gėlės“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugsėjo 6 d.
Paroda „Pirmasis hebrajiškas romanas ir jo kūrėjas“

YouTubeFacebookLinkedInInstagram