Rugpjūčio 3–16 d.: leidinių ekspozicija „Aš – beržas. Lietuviškas beržas...“

Šiemet minimos Pauliaus Širvio 100-osios gimimo metinės (1920–1979). Tai mūsų poezijos legenda, jo kūryba, laikoma  lyrinės lietuvių poezijos etalonu, gyva ir šiandien. Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje parengtoje ekspozicijoje kviečiame susipažinti su  natomis ir įrašais, kuriuose dainas P. Širvio tekstais atlieka populiarūs lietuvių dainininkai ir patys autoriai,  poeziją skaito aktoriai Laimonas Noreika, Arnas Rosenas, Algirdas Latėnas, Petras Venslovas. Paties poeto  skaitomi eilėraščiai „Sartų žuvėdros“ ir „Suraski tą žvaigždelę“ įrašyti 1984 m. išleistoje plokštelėje „Poetų balsai“.

„Negalima įsivaizduoti Širvio poeto be Širvio žmogaus, be jo nelengvos, tačiau nuostabiai tyros biografijos. Lygiai kaip ir sunku įsivaizduoti Širvį žmogų be Širvio poeto. Maža tėra dainių, kurių gyvenimas būtų toks poetiškas, kaip Pauliaus. Jis – poetas iš Dievo malonės, gimęs su žvaigžde kaktoje, ir tai buvo jo laimė, ir jo prakeikimas – kaip ir visų didelių poetų“, – yra pasakęs  Algimantas Baltakis.

P. Širvys – vis labiau tolstantis į savo tolius, bet kartu ir vis labiau ryškėjantis mūsų poezijos istorijoje. Tai rodo jo eilėraščių leidimai, solidi Valdemaro Kukulo monografija „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ (2013), atsiminimų knyga  „Metai su Pauliumi“ (2007), Jono Laurinavičiaus „Paulius Širvys ir Kaišiadorys: atsiminimai, publikacijos, rankraščiai“ (2019). Iki šiol skamba pagal jo eiles kurtos dainos, poeziją skaito visi, kas neabejingi literatūrai.

Neretai P. Širvio eilėraščiai tapatinami su liaudies dainomis, jo poezija skamba autorinės dainos ir dainuojamosios poezijos renginiuose, literatūrinėse-muzikinėse kompozicijose. „Paulius Širvys parašė keletą tokių šedevrų, kurių įtaigumas sietinas su instrumentuote, fonika. Juos suvoki girdėdamas, garsiai skaitydamas <...>. Neįžeisiu gal kitų poetų atminimo sakydamas, kad Paulius Širvys pirmą kartą taip tobulai „muzikavo“ lietuvišką eilėraštį. Garsiaraštis išnaudotas iki galo, žodis tarsi ištirpsta melodijos balse. „Čia jau nėra ką veikti kompozitoriui“, – kažkas pasakė iš dainų kūrėjų.“ Taip P. Širvio rinktinės „Ir nusinešė saulę miškai“ (1984) įvadiniame tekste rašo Marcelijus Martinaitis.

P. Širvio tekstais dainas kūrė kompozitoriai M. Tamošiūnas, L. Vilkončius, T. Leiburas, V. Telksnys, A. Kriuka, P. Tamuliūnas, S. Mykolaitis, L. Abarius, B. Calzonas, J. Miliauskaitė,  J. Kalcas  ir kiti. Muzikos kūriniais tapo eilėraščiai „Nežiūrėk, nežibėk“, „Užmirštoji taurė“, „Ir nusinešė saulę miškai“, „Prie pasakų miesto“, „Garsus mano Vilnius“, „Nuskintos gėlės“, „Baigėsi šokis“, „Baltoji pasaka“, „Neklauskit meilės vardo“ ir kt.

Taip pat kviečiame apsilankyti portale www.epaveldas.lt, kur lengvai rasite šiuos ir kitus įdomius leidinius:

Laukiame jūsų.

SVARBU! Laikantis saugumo reikalavimų žiūrovų skaičius ribojamas. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams rekomenduojama dėvėti apsaugines veido priemones. Atsiprašome už nepatogumus.

Trumpai apie ekspoziciją

Data rugpjūčio 3–16 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Vieta Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla, V a., 508 kab.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“
Lapkritis
P A T K Pn Š S
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6

Parodos

Kinas

YouTubeFacebookLinkedInInstagramFlickr