2020 m. lapkričio 16 d.

Kviečiame žiūrėti pokalbį apie Čikagos lietuvių operą

2020 m. Lietuvos operai sukanka 100 metų. Tačiau viso pasaulio lietuviai gali didžiuotis ir kitu unikaliu reiškiniu, kurio ištakos taip pat veda į 1920 m. operos pradžią Kaune, – vienintele pasaulyje emigrantų bendruomenės sukurta ir dešimtmečius gyvuojančia tautine operos trupe – Čikagos lietuvių opera.

Apie Čikagos lietuvių operos steigimąsi, istoriją, kasdienybę bei reikšmingą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos indėlį išsaugant operos palikimą pasakoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė dr. Danutė Petrauskaitė ir Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus muzikologas prof. dr. Darius Kučinskas.

Čikagos lietuvių opera yra ypatingas reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio muzikos istorijoje. Tai vienintelė tautinė operos trupė pasaulyje, pusę amžiaus egzilyje nuosekliai stačiusi operas. Lietuvių opera Čikagoje susiformavo po Antrojo pasaulinio karo. Jos pagrindą sudarė iš Lietuvos dėl sovietų okupacijos pasitraukę Operos teatro muzikai. 1944 m. prie Kauno artėjant frontui, teatrą paliko daugiau nei pusė darbuotojų – solistų, choro dainininkų, dirigentų, režisierių, orkestro muzikantų. Kelerius metus gyvenę Vokietijoje perkeltųjų asmenų (Displaced Persons) stovyklose, jie atkūrė operą tremtyje – 1947 m. pastatė G. Rossini „Sevilijos kirpėją“. Galiausiai 1949–1950 m. susitelkę Čikagoje, jie nutarė atkurti Lietuvoje veikusį muzikinį teatrą ir toliau statyti operas.

Pirmąjį spektaklį Čikagos lietuvių opera pristatė 1957 m. Tai buvo G. Verdi „Rigoletas“. Nuo to laiko daugiau nei 50 metų Čikagos trupė kasmet surengdavo po premjerą. Iš viso pastatytos 38 operos, kai kurios – po kelis kartus. Greta pasaulio operos šedevrų – G. Verdi, G. Bizet, Ch. Gounod, G. Donicetti kūrinių – pastatytos ir lietuvių autorių operos: Juliaus Gaidelio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Jeronimo Kačinsko opusai. Iš viso operos pastatymai įtraukė daugiau nei 560 lietuvių muzikų, tarp jų – beveik 90 solistų. Pastatymams vadovavo žymiausi lietuvių dirigentai ir režisieriai: Vytautas Marijošius, Aleksandras Kučiūnas, Alvydas Vasaitis, Aloyzas Jurgutis. Solo partijas atliko „Metropolitan Opera“ ir „Chicago Lyric Opera: žvaigždės – lietuvių dainininkai Stasys Baras, Jonas Vaznelis, Algirdas Brazis, Danutė Stankaitytė.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atkurti ir muzikų ryšiai. Į Čikagos lietuvių operą buvo kviečiami geriausi Lietuvos solistai, dirigentai, režisieriai. Griuvus geležinei uždangai ir prasidėjus produktyviam Lietuvos ir Čikagos operų teatrų bendradarbiavimui, pasikeitė ir pačios Čikagos lietuvių operos braižas – atlikti solinių partijų buvo kviečiami solistai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Nuo 1996 m. Čikagos lietuvių opera pradėjo kūrybinį bendradarbiavimą ir su Kauno muzikiniu teatru. Būtent šio teatro patalpose prasidėjo lietuvių operos kelias, būtent iš čia turėjo pasitraukti visi būsimos Čikagos lietuvių operos muzikantai. Bendromis pajėgomis buvo pastatytos dvi operos – K. V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“ ir F. Flotovo „Marta“.

Čikagos lietuvių operos 1985–2004 m. veiklos raida atsispindi videografo Aleksandro Plenio (1928–2005) užfiksuotuose operos pastatymuose. Tai unikalūs įrašai, kuriuose užfiksuoti Čikagos lietuvių operos pastatymai. Įrašų autorius prieš mirtį perdavė savo kolekciją Balzeko lietuvių kultūros muziejui, kur jie yra saugomi iki šiol. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Balzeko lietuvių kultūros muziejumi ir įgyvendindama projektą „Lietuvos operai – 100. Aleksandro Plenio videokolekcijos skaitmeninimas ir sklaida“, suskaitmenino trapiose laikmenose – vaizdajuostėse – saugomus ir plačiajai visuomenei neprieinamus Čikagos lietuvių operos 1985–2004 m. pastatymų vaizdo įrašus. Iš viso suskaitmeninta 15 operų ir du Čikagos operos trupės koncertai, vykę po premjerinių spektaklių. Įrašai atspindi beveik dviejų dešimtmečių laikotarpio lietuvių operos veiklą. Nors tai jau nebuvo žvaigždžių metas, palyginti su laikais, kai Čikagos lietuvių operoje solines partijas atliko „Metropolitan Opera“ ar „Chicago Lyric Opera“ solistai lietuviai, čia dar užfiksuotos mūsų operos legendos J. Vaznelis, A. Brazis, Aldona Stempužienė.

Suskaitmeninti vaizdo įrašai taps prieinami visuomenei. Juos galima peržiūrėti Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, o ateinančiais metais jie taps viešai prieinami ir portale epaveldas.lt  

Pokalbio vaizdo įraše panaudotos nuotraukos, saugomos Čikagos Juozo Žilevičiaus-Juozo Kreivėno lietuviškos muzikos archyve.

Kviečiame žiūrėti vaizdo įrašą:

Projektą „Lietuvos operai – 100. Aleksandro Plenio videokolekcijos skaitmeninimas ir sklaida“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.