Pandeminė Lietuvos bibliotekų kasdienybė: išmoktos pamokos ir nauji rūpesčiai

Lietuvos bibliotekos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos sąlygomis dirba karantino režimu, tačiau ir šiuo sudėtingu metu toliau kuria ir skleidžia įvairų turinį aptarnaujamoms bendruomenėms, naudoja alternatyvias bendravimo priemones ir būdus, tapo tvirtu emocinio stabilumo ir pozityvumo garantu visuomenėje. Net ir per karantiną bibliotekos atveria didžiules lavinimosi, studijų, pramogų ir poilsio galimybes skaitančiai, besimokančiai visuomenei.

Bibliotekos realiais darbais prisideda prie emocinės sveikatos gerinimo, suteikdamos galimybę lavintis ir skaityti, ką ne visos pažangaus pasaulio valstybių bibliotekos per karantiną leidžia. Bibliotekos ir toliau turėtų nesustodamos tęsti knygų išdavimą (kontaktuojant ar bekontakčiu būdu), nes šiuo metu  kaip niekada iki šiol ir bibliotekų darbuotojai, ir skaitantys žmonės suvokė knygos svarbą gyvenime. Knygų skaitymas – viena iš galimybių praskaidrinti kasdienę veiklą, pagerinti emocinę būklę. Ši paslauga bibliotekas išskiria iš viso kultūros įstaigų lauko.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigia, kad Lietuvos bibliotekos sėkmingai ir operatyviai persiorientavo dirbti virtualioje erdvėje. „Jau per pirmą karantino etapą bibliotekos turėjo galimybę parodyti išradingumą, prisitaikydamos prie neįprastų sąlygų, ir įsitikinti, kad yra ypač reikalingos žmonėms. Vertingiausia pamoka – išmokta nepanikuoti, ramiai įvertinti padėtį ir sukurti adekvačią strategiją. Tęsdamos ir tobulindamos įtraukiančias pilietines iniciatyvas, įvairią edukacinę ir pramoginę veiklą virtualioje erdvėje, skleisdamos pozityvią žinutę visuomenei, bibliotekos prisideda prie visuomenės emocinės sveikatos gerinimo. Skaitančios visuomenės poreikiai labai įvairūs, todėl kiekviena biblioteka analizuoja vartotojų poreikius ir į juos atsižvelgia, formuodama kokybišką ir profesionalų veiklų turinį. Pavyzdžiui, nuo šių metų lapkričio šalies viešosiose bibliotekose pradėti taikyti infrastruktūriniai sprendimai, tobulinamos darbuotojų kompetencijos, kuriamos naujos paslaugos autizmo spektro ir kitų kalbos, regos, komunikacijos, elgesio sutrikimų turintiems lankytojams“, – sako prof. dr. R. Gudauskas.

Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (SVBA) pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė taip pat pažymi, kad bibliotekos itin lanksčiai prisiderino prie pakitusių darbo sąlygų. „Svarbiausia pamoka – išmokta greitai reaguoti į pokyčius, niekada nepasiduoti, kad ir kas atsitiktų, labiau susitelkti, save mobilizuoti, surasti vidinių papildomų išteklių bibliotekos veiklai sistemingai planuoti, perskirstyti darbuotojų funkcijas ir atsakomybes, kultūrinę veiklą perkelti į virtualią erdvę. Karantinas tapo nelengvu iššūkiu ir psichologiniu (darbuotojų motyvavimas, mikroklimato išlaikymas ir kt.), ir fiziniu (paslaugų teikimo, darbo organizavimo, vartotojų poreikių tenkinimo ir kt.) aspektu. Supratome, kad visada turime būti pasiruošę netikėtumams ir kaip svarbu yra darbuotojų skaitmeninis raštingumas“, – sako SVBA pirmininkė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė.

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA) pirmininkė Emilija Banionytė, apibendrindama šių dienų Lietuvos bibliotekų įdirbį, pažymi, kad per antrą karantiną bibliotekos jau turi patirties, kaip dalytis skaitmeniniu turiniu, buvo tinkamai pasirengta galimiems nenumatytiems atvejams. „Virtuali erdvė jau yra tapusi neatsiejama bibliotekų darbo dalimi. Bibliotekos priėmė operatyvius sprendimus įsigyti aukštesnės kokybės techninę įrangą nuotolinėms transliacijoms ir siekti geresnės transliuojamų renginių kokybės, bibliotekų darbuotojai tobulino savo profesines kompetencijas dalyvaudami įvairiuose mokymuose“, – primena LMBA pirmininkė ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė E. Banionytė.

Remiantis Lietuvos viešųjų bibliotekų patirtimi, daug dėmesio šiuo metu skiriama socialinėms medijoms, nes jomis įmanoma pasiekti daug didesnį lankytojų (žiūrovų), dalyvių srautą. Pasitelkdamos socialines medijas bibliotekos savo vartotojams siūlo rinktis iš plataus virtualių kultūrinių paslaugų spektro: stebėti renginių transliacijas; dalyvauti mokymuose; registruotis į temines konsultacijas; dalyvauti virtualiose diskusijose; spręsti lavinamuosius testus ir dalyvauti edukaciniuose žaidimuose; skaityti vertingus straipsnius bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse; lankyti virtualias parodas ir t. t. Socialiniuose tinkluose reklamuojamos naujos knygos, aktyviai skleidžiama informacija apie garsinius skaitymus, konkursus, akcijas, biblioterapinius užsiėmimus, teikiamas paslaugas ir kt. Bibliotekose aktyvinami ir nuotoliniai skaitmeninio raštingumo mokymai, teatrinės, edukacinės veiklos vaikams ir tėvams, kūrybinės dirbtuvėlės, daug dėmesio skiriama bekontakčiam knygų išdavimui, elektroninių knygų ir kitų nuotolinių paslaugų populiarinimui.

Bibliotekų bendruomenė įvardija ir galimas didžiausias problemas, jei karantinas užsitęstų. Pirmiausia – grėsmė prarasti skaitytojus:

  • negalėdami laisvai lankytis bibliotekoje, skaitytojai ieškos alternatyvų. Ypač jaunimas daugiau informacijos ieškos internete, bendraus socialiniuose tinkluose, o tai sumažins skaitomumą ir poreikį lankytis bibliotekoje, atsiras paviršutiniškos kultūros asmenybių grėsmė;
  • užsitęsęs karantinas gali padaryti žalos bibliotekos teikiamų fizinių paslaugų populiarumui. Vartotojams pripratus gauti kultūros paslaugas nuotoliniu būdu gali sumažėti fizinių apsilankymų, kultūrinių renginių, parodų, edukacinių programų lankymas. Didelė žala gali būti padaryta bibliotekų įgyvendinamiems projektams, nes ne visus naujai kuriamus produktus ir idėjas galima perkelti į virtualią erdvę;
  • siaučiant virusui vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji nesijaučia saugūs ir baiminasi eiti iš namų, tačiau ne visi turi išmaniuosius telefonus ar kitus skaitmeninius įrenginius, kuriais galėtų stebėti veiklas, dalyvauti mokymuose, burtis į skaitytojų bendruomenę, tai dar labiau didina socialinę atskirtį;
  • žmonės dėl perteklinės informacijos virtualioje erdvėje ims mažiau domėtis bibliotekos paslaugomis, darbuotojams taps sunku išlaikyti skaitytojų dėmesį, susidomėjimą siūlomomis paslaugomis, veiklomis ir kitomis iniciatyvomis. Po karantino bus sunku patraukti žmones grįžti į bibliotekas ir aktyviai dalyvauti įstaigos veiklose;
  • abu karantinai paveiks ir bibliotekų veiklos rodiklius. Per karantiną bibliotekos negali teikti daugelio naujų, nepriklausomybės metais sukurtų paslaugų, tai lemia lankytojų skaičiaus mažėjimą ir gali sudaryti prielaidas mažinti bibliotekų biudžetą. Grėsme taptų ir padalinių (filialų) uždarymas dėl sumažėjusių darbo apskaitos rodiklių ir nepakankamo finansavimo.

Bibliotekininkų bendruomenė atkreipia dėmesį, kad visuomenės emocinė būklė pirmiausia priklauso nuo to, kokius sprendimus dėl pačios visuomenės priima valstybė, atsakingos institucijos.

Straipsnyje pateikta apibendrinta informacija, gauta iš penkių didžiųjų Lietuvos viešųjų bibliotekų: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos, Kauno apskrities viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir kt. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų.

Lapkritis
P A T K Pn Š S
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6

Parodos

YouTubeFacebookLinkedInInstagramFlickr