Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2020 m. lapkričio 19 d.

Pasaulinė filosofijos diena: knygos apie meilę išminčiai

Filosofiją (gr. philosophia – phileo „myliu“ + sophia „išmintis“) galime apibūdinti kaip išminties meilę.

Prieš 400 metų (1619) neramią lapkričio naktį žymų prancūzų mąstytoją René Descartes’ą aplanko trys sapnai ir padeda jam suformuluoti garsųjį filosofinio mąstymo metodą – abejoju, vadinasi mąstau (lot. dubito, ergo cogito). Gal neatsitiktinai ir pirmoji pasaulyje Filosofijos dienos ceremonija įvyko 2002 m. lapkričio 21 d. Prancūzijoje, UNESCO būstinėje Paryžiuje. 2005 m. per UNESCO 33-iąją generalinę konferenciją šventė oficialiai įteisinta. Iki šiol trečią lapkričio ketvirtadienį pasaulyje minima Filosofijos diena.

Tą dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į filosofiją, jos vertę žmogaus minties tobulinimui, kiekvienai kultūrai ir asmeniui, sprendžiant įvairiausias problemas. Tai puiki proga artimiau susipažinti su filosofinio mąstymo kultūros puoselėtojais, viešaisiais intelektualais ir menininkais bei jų pasaulėžiūra, pasaulėjauta, tyrinėjimų sritimis, sykiu tai ir galimybė (tegul šiais metais ir virtualioms) diskusijoms, naujoms prasmingoms pažintims ir atradimams.

Skaitytojams, norintiems išsamiau susipažinti su filosofija ir jos istorija, rekomenduojame:

Knygos viršelis

Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis“

Romano herojė keliauja per visus filosofijos laikotarpius. Prisijunkite ir jūs! Knygą iš anksto (prieš eidami atsiimti) galite užsisakyti iš bibliotekos Bendrųjų fondų ar Laisvalaikio skaityklos. Jei neplanuojate kelti kojos iš namų, galite apsilankyti virtualioje bibliotekoje www.ibiblioteka.lt ir drąsiai nerti į filosofijos gelmes.

Knygos viršelis

Sean Carroll „Apie gyvybės ir visatos kilmę“

Vienas įdomiausių šių dienų mąstytojų S. Carrollas sudėtingas fizikos teorijas aptaria išmoningai derindamas mokslinius faktus ir žmogaus patirtis. Jungdamas kvantinę fiziką, astronomiją, biologiją, teoretikų išvadas ir gyvenimo pavyzdžius, S. Carrollas kuria intriguojantį pasakojimą ir siūlo alternatyvų būdą apmąstyti ir suvokti žmonijos prigimtį. Jis pateikia įžvalgių filosofinių ir mokslinių argumentų, pasakoja stulbinamas, susimąstyti verčiančias istorijas, suteikia galimybę kitaip pažvelgti į daugelį žmogaus gyvenimo aspektų ir kartu palieka vietos abejonei.

Knygos viršelis

Peter Singer „Gyvūnų išlaisvinimas“

Vieno žymiausių moralės filosofų Peterio Singerio knyga atskleidžia nepagražintą pramonei išnaudojamų gyvūnų gyvenimą. Įžangą parašė įtakingas šių laikų mąstytojas, knygų „Sapiens“, „Homo Deus“ ir kitų autorius Yuval Noah Harari. 1975 m. išleista knyga sukėlė didžiulį susidomėjimą ir tapo gyvūnų teisių gynėjų biblija. Klimato kaitos ir ekologinės krizės akivaizdoje ši knyga tampa vis aktualesnė. Autorius kviečia susimąstyti, ar tikrai žmogiškų savybių neturėjimas padaro gyvūnus menkesne gyvybės forma. „Klausimas ne tas, ar gyvūnai geba protauti ar kalbėti. Svarbiausias klausimas, ar jie gali patirti kančias?“ – filosofą Jeremį Benthamą cituoja P. Singeris. Ar gebėjimas kentėti yra lygybės kriterijus?

Knygos viršelis

Levas Karsavinas „Apie tobulybę“

Tai paskutinis L. Karsavino tekstas, rašytas lageryje, pieštuku ant popieriaus skiaučių. Nepaisydamas tragiškos situacijos, Karsavinas laikosi platoniškosios perspektyvos ir gina idealistines pozicijas.

Knygos viršelis

Harry Frankfurt „Apie šūdmalą“

JAV Prinstono universiteto profesorius filosofas H. Frankfurtas analizuoja vieną labiausiai paplitusių mūsų dienų reiškinių. Nors šūdmalos pilna, mes stokojame instrumentų jai atpažinti ir kovoti. Šis trumpas populiarai parašytas tekstas – tai pirminis bandymas apibūdinti šūdmalą ir atpažinti šūdmalius.

 

Primename, kad portale www.ibiblioteka.lt knygas skaityti gali kiekvienas, turintis LIBIS skaitytojo pažymėjimą. Leidinius skoliname keturiolikai dienų, o nespėjus perskaityti, šį terminą galima pratęsti dar du kartus.