2020 m. gruodžio 17 d.

„Metų knygos rinkimai“: pokalbis su nominuotais publicistikos ir dokumentikos kategorijos autoriais

Ar jau balsavote už labiausiai patikusią praėjusių metų knygą? „Metų knygos rinkimams“ skirto pokalbio vaizdo įrašas supažindina su nominuotomis publicistikos ir dokumentikos kategorijos knygomis ir autoriais.

Pokalbyje dalyvauja autoriai Mindaugas Nastaravičius, Karolina Jakaitė, Gabija Lunevičiūtė ir Kęstutis Pikūnas. Juos kalbina Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius.

Šiemet geriausią publicistikos ir dokumentikos knygą skaitytojai renka iš keturių:

Emilijos dienoraštis, 1942–2015 m.: vienos epochos liudijimas / su Mindaugo Nastaravičiaus įžanga. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 591 p.

„Emilijos dienoraštis“ – autentiškas mokytojos dienoraštis, prasidedantis 1942 metais, kai septyniolikmetė pradeda naujus mokslo metus Biržų gimnazijoje. Įrašuose – ir kasdienybė, ir nuolatinės grožio paieškos, meno alkis, ir daugelį metų puoselėjama meilė. Galiausiai į dienoraštį įsiveržia Sąjūdis, ir Emilijos akimis regime pirmuosius nepriklausomybės dešimtmečius. Emilija atstovauja kartai žmonių, kurie patyrė Antrąjį pasaulinį karą, išgyveno sovietmetį, sulaukė Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės ir išsaugojo gebėjimą džiaugtis ir stebėtis gyvenimu. Jos dienoraštis – literatūrinis ir dokumentinis paminklas mūsų mamoms ir senelėms. Pasak literatūrologo dr. Dainiaus Vaitiekūno, šis dienoraštis yra iškalbingas aistrų ir gyvenimo laikinumo egzistencinis dokumentas, kurį parašė šviesus kultūros žmogus.

Šaltojo karo kapsulė: lietuvių dizainas Londone, 1968: vieno paviljono istorija / Karolina Jakaitė. – Vilnius: Lapas, 2019. – 255 p.

Knygoje, dizaino istorikės Karolinos Jakaitės tyrime, publikuojama per 200 iliustracijų, minima per 100 Lietuvos dizaino vardų – XX a. septintojo dešimtmečio kūrėjų: nuo svarbiausių paviljono menininkų iki smulkiausių prekės ženklų autorių, pakuočių ir bukleto dizainerių. „Šaltojo karo kapsulė“ – daugiaplanė ir daugiasluoksnė istorija, perteikianti autorių intencijas ir sudėtingas laikmečio aplinkybes, sovietinės propagandos absurdiškumą, Šaltojo karo lenktynių įtampas, uždaros visuomenės ir vizionieriškų dizaino projektų izoliuotumą, kurį autorė įvardija „kapsulės“ metafora. Literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė pabrėžia, jog gausiai archyvine medžiaga ir 1968 m. Londono kasdienybę išsaugojusiomis Baginsko nuotraukomis iliustruota studija pasakoja, kas ir kaip buvo pristatoma 1968 m. rugpjūtį Londono „Earls Court“ parodų centre vykusioje Sovietų Sąjungos pramonės ir prekybos parodoje, kokiais objektais ir produkcija buvo kuriamas tuometės sovietinės Lietuvos reprezentacinis vaizdas, kokius laisvojo pasaulio vaizdinius išvydo tuometės parodos kūrėjai.

Vilniaus atminties punktyrai / Gabija Lunevičiūtė. – Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020. – 375 p.

Pirmoje žurnalistės ir miesto gidės Gabijos Lunevičiūtės knygoje skaitytojas ras dvylika pasivaikščiojimų po XX amžiaus Vilnių. Miestą, kokio jau nebėra. „Viskas prasidėjo nuo vieno iš senųjų vilniečių, kuris tiesiog priėjo prie manęs gatvėje ir pradėjo vaizdžiai pasakoti apie vaikystės kvapus ir griūnančius kaminus pokario Vilniuje, – knygos pradžią prisimena autorė. – Tai buvo impulsas užrašyti senųjų vilniečių pasakojimus apie jų kasdienius vaikystės, paauglystės ir jaunystės maršrutus. Kad šiuolaikinis miesto gyventojas galėtų tyrinėti ir pajusti, jog miestas, gatvės, pastatai yra gyvi, kad tos pačios vietos skirtingiems žmonėms turi vis kitą reikšmę, tačiau visus sieja nematomi laiko, vietos, istorijos ryšiai. Knyga kviečia pasivaikščioti senųjų vilniečių pėdomis – kiekvieną pasakojimą papildo gausiai archyvinėmis ir dabartinėmis nuotraukomis iliustruota informacija apie minimus pastatus, vietas, įvykius bei to laikmečio žemėlapiai.

Gyvenimo lai(š)kai / Jonas ir Adolfas Mekai; sudarytojas Kęstutis Pikūnas. – Vilnius: Post scriptum. Littera, 2019. – 159 p.

„Šią knygą būtų galima pavadinti filmu, atsidūrusiu ant popieriaus, kuriame susitinka Mekų šeimos nariai ir jų artimieji. Dviejų brolių gyvenimas skleidžiasi laiškuose šeimos nariams, likusiems Lietuvoje“, – sako knygos sumanytojas Kęstutis Pikūnas. Nuo 1957 iki 1995 m. iš Niujorko megapolio į Semeniškių kaimą Jonas ir Adolfas Mekai išsiuntė daugybę mamai, broliui Petrui ir kitiems artimiesiems adresuotų laiškų. Juose pasakojamos išskirtinės brolių istorijos, minimos neįtikėtinos pažintys ir patirtys Amerikoje, tačiau dauguma jų persmelkti vaikystės ilgesio ir prisiminimų iš Lietuvos. Pasak literatūrologės dr. Jūratės Čerškutės, tai dviejų skirtingų pasaulių – laisvojo ir okupuotojo, Vakarų ir Rytų, kapitalizmo ir komunizmo sankirta, kurioje ryškėja Mekų gyvenimo Amerikoje kasdienybė, kūrybiniai nusiteikimai, planai ir kūrybinio kelio trajektorija. Knygoje gausu ir mažai kam matytų šios giminės gyvenimą iliustruojančių nuotraukų. Beveik šimtą metų apimantis fotopasakojimas papildytas šeimos narių prisiminimais.

Kviečiame žiūrėti pokalbio vaizdo įrašą.

Daugiau „Metų knygos rinkimams“ skirtų pokalbių vaizdo įrašų rasite Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale. 

Už labiausiai patikusią šių metų publicistikos ir dokumentikos knygą balsuokite skaitymometai.lt iki 2021 m. vasario 18 d.