Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2020 m. gruodžio 21 d.

L. Skirpsto fotografijų paroda „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“

Minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sumanyta atidaryti fotožurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“. Pasikeitus situacijai, apsilankyti parodoje kviesime į Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvę. Vaizdo įraše apie parodos idėją, gimimo istoriją, įsimintinas keliones pasakoja parodos autorius fotožurnalistas Leonardas Skirpstas.

Paroda „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ atskleidžia unikalų Lietuvos bei pasaulio kultūros ir gamtos paveldą, jo išskirtinę kultūrinę vertę, pabrėžia išsaugojimo ateities kartoms svarbą. Iki parodos nueitas ilgas kelias, pareikalavęs keliolikos metų, tūkstančių kadrų ir dešimčių tūkstančių kilometrų. Seniausios parodoje eksponuojamos fotografijos padarytos prieš 15 metų, nors anuomet, parodos autoriaus tegimu, nebuvo net minties, kad iš rankų nepaleidžiamo fotoaparato ir kelionių aistros dermė išaugs į solidžią parodą.

Parodą sudaro beveik penkiasdešimt fotografijų, jose įamžintų objektų geografija itin plati: tai ir Latvija, Austrija, Baltarusija, Čekija, Egiptas, Estija, Vokietija, Graikija, Izraelis, Italija, Vatikanas, Jordanija, Norvegija, Naujoji Zelandija, ir daugelis kitų valstybių. Nuotraukose L. Skirpstui būdingu stiliumi ir dokumentalisto žvilgsniu atskleidžiamas istorinio Zalcburgo centro grožis, Belovežo girios didybė, laikui nepavaldūs senovės Tėbai ir Romoje stūksantis Koliziejus, Bahajų sodų rojus, Jordanijos stebuklas Petra, didingas Tongaryro nacionalinis parkas. Tai tik kelios paminėtos parodoje eksponuojamos vertybės.

Išskirtinis dėmesys parodoje sutelkiamas į Lietuvoje saugomus ir visame pasaulyje vertinamus pasaulio paveldo objektus. Fotografijose atsiveria puikiai pažįstama ir kartu netradicinė Vilniaus senamiesčio panorama, Kuršių nerijos gamtos grožis bei architektūros savitumas, Kernavės archeologinė vietovė, tampanti savita jungtimi tarp praeities ir dabarties, Struvės geodezinis lankas, virtęs išskirtiniu mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo naudai pavyzdžiu. „Kernavės piliakalnius fotografavau šimtus kartų, jie mane traukia, dažnai ten važiuoju ir visas vietas žinau atmintinai. Nepaisant to, kiekvienais metais viskas atrodo vis kitaip. Pamenu, tąkart buvo sekmadienio rytas ir apėmė jausmas, kad turiu važiuoti į Kernavę. Keliaujant buvo matyti rūkai, palengva brėkštanti saulė ir maniau, kad būsiu pavėlavęs į įspūdingą kadrą, tačiau viskas susiklostė kitaip“, – vienos fotografijos istoriją prisimena L. Skirpstas.

Pasak fotožurnalisto, Lietuvos gamtos ir architektūros šedevrai, įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, nenusileidžia įvairiose pasaulio valstybėse sukurtoms ar susiformavusioms vertybėms. Kernavė Lietuvai svarbi istoriniu apsektu, Neringa žavi savo unikali gamta, o spalvinga Vilniaus panorama kelia nuostabą tiek turistui, tiek Vilniaus miesto gyventojui. L. Skirpsto teigimu, kiekviena šalis turi unikalių lankytinų objektų, kurie įdomūs pasaulio mastu. Ne išimtis ir Lietuva.

Parodos pristatymas ir daugiau autentiškų pasakojimų – vaizdo įraše.

Susijusi informacija: