Prieš 474 metus sausio 8 dieną išleista pirmoji lietuviška spausdintinė knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Autorius knygą parengė studijuodamas Karaliaučiuje. Šiame mieste ir buvo spausdinamas „Katekizmas“ (spėjama, 200–300 egzempliorių tiražu) – nedidelio formato kukli 79 puslapių knygelė. Joje vyrauja gotikinis (švabacho) šriftas, o lotyniška dedikacija ir lotyniška prakalba atspausdintos lotynišku šriftu (antikva).
„Katekizmą“ sudaro lotyniškas ketureilis „Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei“, Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphylo lotyniška pratarmė „Malonės ir ramybės Lietuvos bažnyčių ganytojams ir tarnams“, M. Mažvydo eiliuota pasaulietinio pobūdžio lietuviška prakalba „Knygeles pačias byla lietuvinykump ir žemaičiump“ (jos 3–19 eilutėse akrostichu įrašyta M. Mažvydo vardas ir pavardė; tai pirmasis žinomas originalus eilėraštis lietuvių kalba ir pirmas akrostichas lietuvių raštijoje), trumpas elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, 5 dalių evangelikų liuteronų katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai) bei 11 giesmių rinkinėlis „Pradestyse giesmes šventas“ su gaidomis.
„Katekizmas“ – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat poezijos, muzikos istorijos pradžia.
Nors pirmosios lietuviškos knygos autorius leidinyje nebuvo nurodytas, pagal vieno iš lietuvių raštijos pradininkų Baltramiejaus Vilento nurodymą jau nuo XVI a. „Katekizmas“ laikomas M. Mažvydo darbu. Abejones galutinai išblaškė lenkų kalbininkas J. Safarewiczius, kuris 1938 m. iššifravo akrostichą, įamžinantį Martyno Mažvydo vardą.
Išlikę du pirmosios lietuviškos knygos originalūs egzemplioriai. Vienas saugomas Vilniaus universitete, antras – Torunės universitete Lenkijoje.
Virtualiai apžiūrėti ir netgi pavartyti „Katekizmą“ kviečiame portale epaveldas.lt.