Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. vasario 18 d.

Lituanisto V. Šeferio paskaitoje pristatyti vertingi donelaitikos atradimai

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko paskaita intriguojančiu pavadinimu „Neregėtas Donelaitis: nauji donelaitikos atradimai“. Joje atverti specialių tyrimų metu įvykę naujieji Kristijono Donelaičio paveldo atradimai, papasakota apie Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų mastą, svarbą ir rezultatus. Atskleista, kad K. Donelaitis buvo ne tik susimąstęs literatas, bet ir puikus organizatorius, vykdęs statybos ir remonto darbus. Taip pat užminta mįslė dėl K. Donelaičio studijų.

Paskaitą skaitė lituanistas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Brno Masaryko universiteto dėstytojas doc. habil. dr. Vaidas Šeferis. Po paskaitos vykusią diskusiją moderavo Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas. 

2014 m., minint lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio 300 metų sukaktį, Lietuvos valstybė finansavo išsamius K. Donelaičio rašytinio palikimo tyrimus. Juose dalyvavę Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai iš naujo tyrė Vokietijos archyvuose saugomas senąsias Karaliaučiaus archyvų bylas. Ieškota paties K. Donelaičio raštų arba dokumentų, susijusių su jo gyvenimu ir veikla. Tikėtasi rasti vieną kitą, tačiau radinių gausa nustebino – iš archyvų prieblandos į šviesą iškilo keli šimtai unikalių dokumentų. Tarp jų ir trys nauji K. Donelaičio autografai: 1755 m. raštas dėl Tolminkiemio mokyklos remonto, du 1756 m. rašyti raštai dėl naujos bažnytinės taurės (kieliko). Atliekant tyrimus taip pat rasti nauji K. Donelaičio raštų nuorašai, vienas jų – 1747 m. raštas dėl krušos padarytų nuostolių, 1780 m. prašymas paskirti bažnytinį padėjėją ir daugelis kitų dokumentų.

Naujieji dokumentai suteikia galimybę dar nuodugniau pažinti K. Donelaičio asmenybę, veiklų spektrą. Pasak doc. habil. dr. V. Šeferio, galima drąsiai teigti, kad tokio masto atradimų nebūta nuo XIX a. pradžios, kai K. Donelaičio rankraščius atrado Liudvikas Rėza.

Mokslininkas pabrėžia, kad K. Donelaitis buvo ne tik poetas. Jis visų pirma buvo evangelikų liuteronų parapijos klebonas, o Prūsijos valstybėje klebono pareigos buvo labai sunkios. Reikėjo ne tik rūpintis parapijos žmonėmis, laikyti pamaldas, skaityti pamokslus. Dar reikėjo rūpintis bažnyčios pastatais, klebonijos remonto darbais, mokykla, našlių namais. Pasak doc. habil. dr. V. Šeferio, dokumentai atskleidžia, kad K. Donelaitis parašė daug prašymų, raštų, rūpindamasis kasdieniais, pragmatiškais savo parapijos reikalais.

„Esame įpratę apie Donelaitį galvoti kaip apie susimąsčiusį literatą, poetą, pabrėžiame jo estetinės ir literatūrinės veiklos savybes, tačiau iš dalykinių jo raštų aiškėja, kad Donelaitis – energingas, nuoseklus ir puikiai savo darbą gebantis atlikti organizatorius, kuris vykdo statybas, remonto darbus, rūpinasi, kad Tolminkiemio parapija klestėtų“,  –  sako mokslininkas.

Dar vienas įdomus atradimas – Karaliaučius universiteto studentų sąrašai, kuriuose minima ir K. Donelaičio pavardė. Ligi šiol žinota, kad K. Donelaitis studijavo teologijos fakultete, o šiuose sąrašuose rašytojo pavardė 4 semestrus iš eilės minima filosofijos studentų gretose. Ši mįslė, kuriame fakultete ir kada tiksliai mokėsi K. Donelaitis, dar lieka neišspręsta ir traukia tyrėjų dėmesį.

Paklaustas, kaip K. Donelaičio kūryba sudominti moksleivius, doc. habil. dr. V. Šeferis teigė nemanantis, kad reikėtų turėti vieną K. Donelaičio vaizdinį, pristatomą specialistams, o kitą moksleiviams. Jo nuomone, moksleiviams nereikia nieko supaprastinti. Svarbu rasti kalbėjimo kodą, kuris jiems būtų suprantamas. Mokslininkas pataria nepradėti pažinties su K. Donelaičiu nuo įvairių teiginių apie jį. Jis siūlo didumą mokymosi laiko skirti teksto analizei, kad tekstas būtų suprantamas. Doc. habil. dr. V. Šeferio teigimu, remiantis naujomis žiniomis K. Donelaitis mūsų akyse gyvesnis, suprantamesnis, ne vien poeziją rašęs klasikas. Matyti, kad jis rašė ir skundus, ir ataskaitas, ir rūpinosi paprastais dalykais: nuo vinių iki šieno. Taip jo asmenybės portretas tampa aiškesnis, geriau suprantamas ir specialistui, ir moksleiviui.

Su paskaita susijusi ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta virtuali paroda „Nauji Kristijono Donelaičio rankraščiai“, pasiekiama adresu donelaitis.lt. Parodoje eksponuojamos neseniai rastų naujų K. Donelaičio dalykinių raštų vokiečių kalba faksimilės ir pateikiami dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Kai kurie eksponuojami raštai itin vertingi, visų pirma – trys nauji K. Donelaičio autografai. Taip pat eksponuojami unikalūs K. Donelaičio dalykinių raštų XVIII a. nuorašai, tarp kurių yra ankstyviausi (1744 m.) ir vėlyviausi (1780 m.) žinomi jo raštai.

Kviečiame žiūrėti paskaitos vaizdo įrašą.

Šis renginys Lietuvių kalbos dienų renginių programos dalis.