2021 m. kovo 3 d.

Nacionalinė biblioteka išleido Vytauto Landsbergio užrašus iš 1989-ųjų

Paskutiniai 1989-ųjų mėnesiai Rytų ir Vidurio Europoje pasižymėjo revoliuciniais įvykiais. Lietuva vis spartesniu ir tvirtesniu žingsniu judėjo link Nepriklausomybės atkūrimo. Dinamišką 1989-ųjų pabaigos atmosferą liudija, primirštus faktus ir pavardes primena Vytauto Landsbergio „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“. Knyga, kurią 2021 m. pradžioje 800 egz. tiražu išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, skaitytojams leis susipažinti su 1989-ųjų lapkritį ir gruodį V. Landsbergio, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderio, pildyto bloknoto turiniu.

„Žanrai įvairiausi, rašyta ir Maskvoje, SSRS liaudies deputatų suvažiavimo aplinkoje, ir Lietuvoje – Sąjūdžio temomis, ir kelionėse į JAV bei Švediją“, – taip savo užrašus pristato pats V. Landsbergis. Skaitytojų akims atsiveria straipsnių ir kalbų ruošiniai, užrašai iš susitikimų, įvairiausi sumanymai ir planai... Užrašuose išnyra nepelnytai primirštos pavardės: pavyzdžiui, užsienio lietuvių, kurie visomis išgalėmis stengėsi padėti Lietuvai kelyje į Nepriklausomybės atkūrimą. Apžvelgdami 1989-ųjų pabaigos įvykius, žurnalo „Pasaulio lietuvis“ puslapiuose Edvardas Tuskenis ir Bronius Nainys rašė: „Praėjusiais metais Lietuva keitėsi beveik kiekvieną dieną. Kiekviena iš jų rašė naują istorijos puslapį.“ Pasak jų, 1989-aisiais tauta iš 1988-ųjų mitingavimo perėjo į planų kūrimo laikotarpį „nebe tiek kovai dėl nepriklausomybės, bet sukdama galvas, kaip ji, gavusi nepriklausomybę, tvarkysis“.

Leidinyje pateikiamos visų užrašinės puslapių faksimilės ir V. Landsbergio užrašų perrašas su komentarais. Komentaruose lakoniškai paaiškinama, kuo reikšmingi tada buvo minimi asmenys, organizacijos, periodiniai lediniai, dar LSSR Aukščiausiosios Tarybos priimti įstatymai bei pakeisti Konstitucijos straipsniai. Kad jaunesniesiems knygos skaitytojams būtų lengviau perprasti, o vyresniesiems – prisiminti, kas vyko 1989 metų pabaigoje, leidinyje pateikiama įvykių chronologija. Ji padalinta į dvi dalis: pirmoje pateikiami reikšmingiausi įvykiai nuo LPS iniciatyvinės grupės įkūrimo iki 1989 m. lapkričio, o antroje – 1989 m. lapkričio–gruodžio įvykiai.

„Sekdamas Jono Meko pavyzdžiu, kai jis filmavo viską iš eilės, ką JAV televizijos 1990 m. rodė apie Lietuvą, ir taip radosi nepaprastas anapusinės realybės kūrinys, mėginu dabar perkelti į paskaitomą tikrovę anuos užrašų puslapėlius“, – leidinio pratarmėje rašo V. Landsbergis.

Knygą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte (II a.), Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius; tel. (8 5) 263 9111; el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Leidinį spausdino „Petro ofsetas“. Leidinį parengė: turinio redaktorė Valda Budreckaitė, dailininkė Elona Marija Ložytė, kalbos redaktorė Daina Dailidonienė, maketuotojas Tomas Rastenis.

Rėmėjai: advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ ir Vasario 16-osios fondas.

Kovo 11 d. kviečiame žiūrėti interviu su prof. V. Landsbergiu per Nacionalinės bibliotekos socialinių tinklų paskyras „YouTube“ ir „Facebook“. Autorių kalbins Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento direktorius prof. Andrius Vaišnys, kuris 1989–1990 metų laikotarpį yra ištyręs žiniasklaidos ir politikos santykių aspektu, todėl V. Landsbergio paprašė išskleisti iš bloknoto užrašų tai, kas paminėta tik kaip detalės, bet istoriškai vertinga.