Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. kovo 4 d.

Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena

Kovo 4-ąją senovės lietuviai minėjo kaip Kovarnių dieną. Ši šventė skirta pavasariui pašlovinti, o taip pavadinta todėl, kad šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Pagal paprotį kaimiečiai praverdavo tvartų duris, idant įleistų vidun saulės, kad gyvuliai taip pat galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad taip jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės. Šv. Kazimieras (1458–1484) buvo Lenkijos princas, trečiasis Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio sūnus. Jo mama Elžbieta – Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė. Didelėje šeimoje augo 6 sūnus ir 5 dukros. Kai princui Kazimierui suėjo trylika, tėvas jį, lydimą didelės karių armijos, išsiuntė į Vengriją, nes vengrų diduomenė pageidavo, kad Kazimieras užimtų jų karaliaus vietą. Žygio metu Kazimieras stebėjo žmonių žiaurumą – plėšimus, sukilimus dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimus. Nuo to laiko jis tapo itin pamaldus, gyveno viengungišką, dievobaimingą, asketišką gyvenimą. Jaunuolį mokė Krokuvos kanauninkas Janas Dlogošas. Kazimieras, būdamas vos 26-erių, mirė nuo tuberkuliozės, palaidotas Vilniuje. Neilgai trukus apie jį pradėjo sklisti įvairūs stebuklingi pasakojimai ir gandai, kad jis gydąs sergančius nepagydomomis ligomis. 1521 m. jis buvo paskelbtas šventuoju.

XVII a. Kazimieras paskelbtas Lietuvos globėju. Jis vaizduojamas su baltąja lelija – dorumo ir kuklumo simboliu – rankoje bei kunigaikščio karūna ir karališka šermuonėlių mantija, pabrėžiančia jo kilmę.

Mūsų laikais Kazimierinės neįsivaizduojamos be jau ilgamete tradicija tapusios Kaziuko mugės. Didžiausia šalies mugė organizuojama Vilniuje ir šurmuliuoja net kelias dienas. Čia susirenka geriausi pynėjai, kalviai, puodžiai, audėjai ir kiti amatininkai iš visos Lietuvos, netrūksta ir muzikantų. Šiemet dėl visiems puikiai žinomų priežasčių centrinės Vilniaus gatvės liks tuščios ir tylios, tačiau Kaziuko mugė niekur nedingo – šiais metais ji keičia pavidalą ir vyks internete.

Smalsiausius Nacionalinės bibliotekos skaitytojus kviečiame apsilankyti portale epaveldas.lt. Čia rasite daugybę įdomios informacijos apie šv. Kazimierą, Kaziuko mugę ir bene populiariausią jos prekę – Vilniaus krašto verbą.

Siūlome paskaityti Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės straipsnį „Vilniaus moterų brangusis darbelis“, publikuotą 1931 m. leidinyje „Šviesos keliai“ (Nr. 3, p. 165–166). Jame autorė pasakoja apie lietuviškų verbų ypatumus ir išskirtinumą, verbų kūrimo, komponavimo meną, pabrėžia lietuvių moterų darbštumą ir gerą skonį: „O tos margaspalvės verbos, kitos rimtos, tylios, tamsios, kitos lyg linksmutės, juokdarės, kitos kuklios, kitos pasipūtusios – o visos, tartum, gyvos. Jauti jose tų darbščiųjų moterėlių ir vargą, ir skurdų gyvenimą, ir norą tuo džiaugsmu ir grožiu tą gyvenimą pagražinti, jauti jaunystės drąsą, ir senatvės rimtį, o užvis jauti jų lietuvišką sielą. Gali kas paklausti: kame tas lietuviškumas pasireiškia? Pasireiškia bendroje nuotaikoje, kurią sudaro ypatingas savotiškas spalvų suderinimas“. Straipsnyje piešiamas šventiškas ir gyvas Vilniaus, gyvenančio Verbų sekmadienio nuotaikomis, vaizdas: ,,Šeštadienį, prieš Verbų šventę, sėdi moterys kaimietės pas bažnyčią, ilgos jų eilės sėdi su pintinėmis, o tos pintinės pilnos jų darbščiųjų rankų kūrinių. (...) ...miestiečiai vaikštinėja tarp apsėdusių bažnyčią moterų, renkasi, renkasi“.

Apie Kaziuko mugės kilmę ir priešistorę rasite leidinyje „Vilniaus balsas“ (1940 m. kovo 3 d., p. 5, straipsnis „Šv. Kazimiero mugės Vilniuje“).

Apie patį Kazimierą, jo gyvenimą, apie tai, kiek Lietuvoje yra šiam šventajam skirtų bažnyčių, skaitykite leidinyje „Moteris [Lietuvių katalikių moterų draugija]“ (1940 m. Nr.4, p. 49–50, straipsnis „Šventasis Kazimieras“).

Be viso to, portale epaveldas.lt galite pasigrožėti paveikslais ir patyrinėti, kaip šv. Kazimierą vaizdavo įvairūs Lietuvos dailininkai:

Linkime turiningo ir įkvepiančio pavasario!