Ar susimąstote, koks kino filmas būtų be garso takelio, foninės muzikos – ar būtų toks pat įtaigus ir taip pat perteiktų savo idėją žiūrovams? Filmo vaizdo ir garso sintezė yra toks įprastas reiškinys, kad apie jo atskirtumą ir muzikos svarbą kino vaizdui, emociniam paveikumui žiūrovas ne visada susimąsto.
Toks reiškinys, kaip kino garso takelis arba, kitaip tariant, filmų muzika, formuotis pradėjo XIX a. pab.–XX a. pr., kai ankstyvieji kino teatrai, specialiai sukonstruoti rodyti filmams, pavadinti ,,Nickelodeon“ (nes įėjimas į juos paprastai kainuodavo nikelį – JAV piniginį vienetą, 5 centus), samdydavo pianistus, kurie akompanuotų ekrane rodomiems vaizdams, kad būtų praturtintos ankstyvojo nebyliojo kino programos. Sakoma, kad fortepijonas filmui pirmąkart akompanavo 1895-aisiais Prancūzijoje, viename iš ankstyvųjų brolių Liumjerų pristatymų. Vėliau, apie 1909 metus, ,,The Edison Company“ pradėjo leisti ,,Muzikos pasiūlymų“ lapus.
Muzika, akompanuojanti filmams, imta standartizuoti ir knygos apie filmų muziką buvo išplėtotos į dokumentus su informacine lentele (angl. cue sheet), kurioje surašyti visi muzikiniai garsinio ir vizualinio kūrinio elementai, skambantys tam tikrų filmo epizodų metu, pagal nuotaikas: meilę, neapykantą, aistrą, įsiūtį, persekiojimą, grėsmę, džiaugsmą ir t. t. Ilgainiui teatrai nustojo samdyti muzikantus, pirkti autoriaus teises, kad galėtų pergroti, naudoti tam tikro kompozitoriaus kūrinį tam tikrais filmų epizodais, ir kūrėsi atskiras specialiai filmams muziką rašančių kompozitorių verslas. Pats filmų muzikos tobulėjimas plėtojosi paraleliai su filmo, kaip meno rūšies, tobulėjimu.
Būtent tokių garso įrašų, kurie apimtų skirtingų XX a. laikotarpių kino filmus bei atspindėtų įvairių laikotarpių filmų raidą ir nuo jos priklausomą garso takelių kitimą, kviečiame klausytis ir susipažinti Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (V a., 508 kab.).
Čia rasite vinilinių ir kompaktinių plokštelių garso įrašus nuo garsiausių miuziklų, komedijų, dramų iki epinių, biografinių ir istorinių filmų, tokių kaip „Pusryčiai pas Tifanį“ („Breakfast at Tiffany’s“, 1961), „Muzikos garsai“ („The Sound of Music“, 1965), „Rožinė Pantera“ („Pink Panther“, 1963, 1965), „Gandis“ („Gandhi“, 1982), „Mano Afrika“ („Out of Africa“, 1985), „Misija“ („The Mission“, 1986), „Paskutinis imperatorius“ („The Last Emperor“, 1987), „Bulvarinis skaitalas“ („Pulp Fiction“, 1994) ir kt.
Garso įrašais galėsite mėgautis iki gruodžio 31 d.
Naujienos iliustracija iš portalo „Europeana“: Paslaptingoji Rožinė Pantera ir velniškasis inspektorius Kluzo. 1979. Internet Culturale / Biblioteca Provinciale La Magna Capitana. Foggia, Italy.