Telefonas Klaustukas Sitemap
Naujienos iliustracija 2022 m. sausio 4 d.

19 naujų knygų apie vaizduojamąjį meną Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje

Pasibaigus šventėms ir prasidėjus 2022 metams, kviečiame užsukti į Muzikos ir vizualiųjų menų skaityklą, kurios atvirąjį fondą papildė devyniolika naujų knygų apie vaizduojamąjį meną anglų kalba.

Šįkart leidinių ekspozicija kaip reta įvairi tiek turinio, tiek apipavidalinimo aspektu. Ekspozicijoje rasite ir apžvalginių bendresnio pobūdžio meno istorijų, ir siauresnėms meno šakoms skirtų monografijų, taip pat gausiai iliustruotų gidų, padėsiančių pagilinti žinias konkrečioje vaizduojamojo meno srityje, besidomintys šiuolaikiniu menu ras dabartinių tendencijų apžvalgas.

Visą leidinių sąrašą rasite čia. O smalsumui sužadinti siūlome penkių skirtingas sritis nagrinėjančių knygų apžvalgas:

Chromaphilia : the story of colour in art / Stella Paul. – London : Phaidon, 2017.

Netipiška meno istorija, kurioje vaizduojamojo meno kryptys, menininkų teorijos ir idėjos perteikiamos per spalvų prizmę. Ugninė raudona, dangiškoji auksinė, tenebrizmo įspūdžiui išgauti naudota juoda,  karališkoji violetinė (angl. purple, verčiama violetinė, kartais painiojama su purpurine – lietuvių kalboje tai netapačios spalvos), tarptautinė Yveso Kleino mėlyna – visos jos turėjo savo reikšmes ir simboliką, kurios galėjo kisti priklausomai nuo laikotarpio, vietovės ar netgi meno teoretikų įtakos. Knygoje pateikiama ne tik šių spalvų naudojimo mene istorija, bet ir reikšmė, kurią viena ar kita spalva užėmė įvairių menininkų kūryboje. Dėmesio skiriama ir spalvų teorijoms, kurios buvo populiarios Vakarų Europos mene, ypač XIX ir XX a.

How to read Medieval art / Wendy A. Stein. – New York : The Metropolitan Museum of Art, 2020.

Viduramžių menas neretai nepelnytai nuvertinamas dėl tariamo primityvumo, estetizmo stokos ar perdėto iliustratyvumo. Panašių nuostatų galima rasti ir meno istorikų ar teoretikų darbuose. Tačiau šio gido padedami pamatysite, jog bet kuriuo laikotarpiu galima sukurti kūrinių, prilygstančių šedevrams. Viduramžių meistrai, kurių vardai neretai neišliko, nes tada nebuvo moderniojo meno kūrėjams būdingo noro „įsiamžinti“, sugebėjo pasiekti šiems laikams sunkiai suvokiamą vizualinės ir  technologinės meistrystės formą. Laikotarpiu, kai viskas buvo daroma rankomis, o dalis medžiagų – toksiškos, kai kiekvienas dirbinio elementas turėjo savo dabar jau neretai nebesuprantamą reikšmę, sukurti darbai išliko ir stebina iki šiol. Net kritikuotas viduramžių meno iliustratyvumas buvo reikalingas žiūrovams, kurių dauguma nemokėjo skaityti, nes tai buvo bene vienintelis jiems prieinamas žinių apie pasaulį šaltinis. Knygoje daugiausia aptariama labiausiai tuo metu paplitusi meno forma – sakralinis menas, tačiau dėmesio skiriama ir pasaulietiniam bei Bizantijos menui.

The Poster : 200 yers of art and history / Jürgen Döring. – Hamburg : Museum für Kunst und Gewerbe Munich [etc.] : Prestel , 2020.

Gausiai iliustruotas leidinys, skirtas specifiniam, tačiau Lietuvoje mažiau žinomam žanrui – afišoms. Neklysdami galėtume teigti, jog plakatų kūrimas nemažai prisidėjo prie moderniojo meno – pradedant art nouveau, baigiant videomenu – išpopuliarėjimo. Be to, iš reklaminių kūrinių perimta estetika darė įtaką naujai besiformuojančioms XX a. meno kryptims. Knygoje pateikiama plakato istorija nuo XIX a. iki šių dienų, analizuojama, kaip industrinių, siaubo, socialinės kritikos, šoko ir ypač erotinių motyvų naudojimas veikė ir tebeveikia žiūrovo pasaulio suvokimą ir estetinį skonį. Leidinyje daugiausia dėmesio skiriama plakato vizualinės išraiškos kaitai – nuo spalvingų, patrauklių ir, mūsų akimis žiūrint, sentimentalių motyvų iki siaubo, šoko ar šiurkščios vizualinės tematikos motyvų panaudojimo XX a. II pusės ir šiuolaikiniame plakato mene. Knygoje taip pat aptariami ir su viešinimu, komercija ir autorių teisėmis susiję aspektai.

Introducing fashion theory : from Androgyny to Zeitgeist / Andrew Reilly. – 2nd ed.. – London [etc.] : Bloomsbury Visual Arts, 2021.

Knygoje nagrinėjamos mados teorijos, jų įtaka drabužių dizainui, mados teorijų ir filosofijos arba psichologijos idėjų sąsajos ir tarpusavio sąveika. Tai ne kostiumo istorijos apžvalga, bet teorinis darbas, kuriame autorius apžvelgia teorijų formavimosi ir vystymosi prielaidas, sąlygas ir tendencijas, veiksnius, lėmusius vienos ar kitos teorijos vyravimą tam tikru laikotarpiu. Leidinys skirtas XX a. Vakarų šalių, ypač Jungtinių Valstijų, mados procesams aptarti. Tai tarpdisciplininė studija, nagrinėjanti mados industrijos veiklą, psichologinius niuansus madoje, taip pat ir drabužių dėvėtojų savęs suvokimą, jų santykį su etnine kilme, rase, socialine padėtimi ir tuo metu vyravusiais socialiniais, politiniais ir kultūriniais judėjimais.

Post-petroleum design / George Elvin. – London; New York : Routledge, Taylor & Francis Group, 2015.

Šiuolaikiniame pasaulyje aplinkos užterštumas kelia vis didesnes ekologines, sveikatos ir socialines problemas. Užterštumą didina ir plastiko atliekos, kurias neretai palieka dizaino industrijos. Knygos autorius, kritikuodamas perdėtą plastiko naudojimą gamyboje ir šiuolaikiniame mene, ieško naujų būdų ir galimybių, kaip rasti inovatyvius sprendimus, padėsiančius sumažinti taršą. Šiame leidinyje rasite netikėtų, bet praktiškų pasiūlymų dizaineriams, ieškantiems naujų idėjų, susipažinsite su sėkmingomis istorijomis verslininkų, kurie vietoj plastiko pradėjo naudoti aplinkai draugiškesnes žaliavas, galiausiai pamatysite iš perdirbtų plastiko atliekų pagamintus dizaino kūrinių pavyzdžius. Knyga patiks ir neįprastų sprendimų ieškantiems profesionalams, ir visiems, besidomintiems aplinkos užterštumo mažinimo klausimu.

Ekspoziciją galite pamatyti Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje.