2022 m. kovo 10 d.

Lietuvių kalbos dienos Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti Lietuvių kalbos dienoms skirtuose renginiuose, parodose, žiūrėti laidų įrašus ir daugiau sužinoti apie lietuvių kalbą.

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016-ųjų kiekvienais metais vasario 16 d. – kovo 11 d. Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Pastaraisiais metais, atsižvelgiant į pandeminę situaciją, Lietuvių kalbos dienų renginiai organizuojami iki gegužės.

Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, skatinti jos mokytis, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje ir telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvių kalbos dienos mažiesiems: abėcėlių knygų ekspozicija ir kūrybinės dirbtuvės

Kovo 14 d. – balandžio 30 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente, minint Lietuvių kalbos dienas, eksponuojama abėcėlių knygų paroda. Ekspoziciją lydi kūrybinės dirbtuvės ikimokyklinukams ir 1–2 klasių moksleiviams.

Abėcėlių knygos yra neatsiejama kiekvieno vaiko ugdymo dalis ir viena seniausių iliustruotų knygų vaikams rūšių, jos pasaulyje pradėtos leisti XVI a. Nors šios knygos turi labai aiškią mokomąją funkciją, savo menine verte ir išmone jos dažnai nė kiek nenusileidžia kitokių žanrų vaikų knygoms. Abėcėlių knygose svarbus garso ir vaizdo vaidmuo, interaktyvumas. Kai kuriose knygose pristatomos tik raidės, todėl jos apipavidalinamos itin kūrybiškai, spalvingai, puslapiuose būna įvairių detalių, kurias vaikams įdomu tyrinėti. Kitose abėcėlėse pristatomas raides lydi trumpi tekstai, dažniausiai žaismingi, nesudėtingi, eiliuoti, lengvai įsimenami.

Ekspozicijoje galima apžiūrėti tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kurtų abėcėlių knygų ir leidinių. Demonstruojamos nepriklausomybės metais išleistos ar perleistos abėcėlės.

Kūrybinių dirbtuvių metu meno pedagogė pristatys vaikams ir kartu aptars parodoje eksponuojamas knygas. Vaikai taip pat turės galimybę lavinti kūrybiškumą bei sukurti savo asmenines inicialines raides. Edukacijos rengiamos kovo ir balandžio mėnesio pirmadieniais 10 val., trukmė – 1 val. Kviečiame klases registruotis el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba telefonu (8 5) 239 8561.

Ekspoziciją galima apžiūrėti ir savarankiškai Vaikų ir jaunimo literatūros departamente, 103 kab.

Vieno eksponato paroda. Teodoro Lepnerio (1633–1691) „Prūsų lietuvis“

Vieno eksponato parodoje pristatomas Mažosios Lietuvos Būdviečių parapijos kunigo Teodoro Lepnerio (1633–1691) kūrinys „Prūsų lietuvis“ (Der Preusche Littauer, 1744). Tai Gdanske išleistas antras reikšmingiausias etnografinis veikalas apie lietuvininkus. Jo pirmtakas – tik rankraščiu išlikęs Mato Pretorijaus (apie 1635–1704) kūrinys lotynų kalba „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae, apie 1670–1695).

Penkiolikos skyrių vokiečių kalba parašytas etnografinis veikalas suteikia vertingų žinių apie XVII a. Mažąją Lietuvą. Čia enciklopediškai aptariama lietuvių ir Lietuvos vardo kilmė, per gyvenimo ciklo apeigas atskleidžiami papročiai, apranga, gyvenimo būdas, valgiai ir gėrimai, muzika ir jos instrumentai, kalba, tikyba.

Nemažai dėmesio skiriama lietuvių kalbai, mat, kaip teigia Lepneris, „kalba lietuvių – iš senų seniausių, rimuoti posmus galima gražiausius“ (Der Littau findet Spur in ältster Sprachen Pracht, Es wird derselben Reim auch zierlich nachgemacht).

Knygos įsigijimą 2021 m. parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Kūrinys eksponuojamas erdvėje prie Martyno Mažvydo skulptūros, III a., iki balandžio 3 d.

Kalbos klubas: „Lietuvių kalba iš ateities įžvalgų perspektyvos“

Vienas iš pirmųjų Lietuvoje ateities įžvalgų (angl. foresight) mokslinę ir akademinę kryptį pradėjęs prof. dr. Arūnas Augustinaitis šioje srityje aktyviai dirba iki šiol. Valstybinio strateginės analizės centro (STRATA) parengtuose „Lietuvos ateities projektavimo iššūkiuose“ ateities įžvalgos apibrėžiamos kaip „struktūrizuotas ir aiškus daugelio ateičių tyrinėjimas, siekiant informuoti sprendimų priėmėjus. Jos padeda suprasti galimas dabarties tendencijų pasekmes ateityje, aptikti naujus pokyčių signalus ir nustatyti jų galimą tolesnę raidą. Įžvalgos padeda susiformuoti sisteminiam supratimui, generuoja tikėtinus ir nuoseklius ateities vaizdus, pradedant alternatyviais scenarijais (normatyviniais ar žvalgomaisiais) ir baigiant vizijų konstravimu. Viena iš esminių ateities įžvalgų nuostatų yra ta, kad ateities negalima numatyti (angl. the future cannot be predicted), bet ji gali būti aktyviai kuriama.“ Kalbos klube A. Augustinaičio klausėme, kokią ateitį turėtume sukurti lietuvių kalbai, kokių žingsnių padaryti ir ar esama tam reikalingo potencialo. Požiūris iš ateities įžvalgų perspektyvos suponuoja esminius kalbos politikos, švietimo, tyrimų, technologijų pokyčius.

„Kalbos klubas plius“: „Ukrainiečių kalbos ir Lietuvos sąsajos“

Labai svarbios ukrainiečių kalbos ir Lietuvos sąsajos. Dabar mums pats aktualiausias ukrainietiškas žodis „peremoga“ yra semantinis lietuvių kalbos žodžio „pergalė“ vertinys. Ir esminis šio žodžio semantinis bruožas – „galia“. Žodis ateina iš bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) patirties, jo šaknys yra kanceliarinėje slavų kalboje, kuri LDK laikais buvo vartojama kaip administracinė kalba. Ši rašytinė kalba yra ne kas kita, o senoji ukrainiečių (ir baltarusių) kalba.

Ukrainiečių kalbos formavimasis tiesiogiai susijęs su LDK, nes senoji ukrainiečių (ir senoji baltarusių) kalba išsivystė iš kanceliarinės LDK kalbos. Su bendrinės ukrainiečių kalbos formavimusi Lietuva taip pat susijusi – su jos standartu siejamas ukrainiečių poetas ir dailininkas Tarasas Ševčenka mokėsi Vilniaus universitete. Apie tai ir kitus svarbius dalykus pasakoja prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, slavistas, žymiausias Lietuvoje rusėniškos LDK raštijos tyrinėtojas.