Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi pasaulio lietuviai rašytojai

Birželio 30 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi dvi dešimtys rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų, iš keliolikos pasaulio šalių atvykusių į antrąjį Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą. Tai buvo ir sugrįžimas: 2019 m. pirmojo Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai taip pat svečiavosi Nacionalinėje bibliotekoje.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen pabrėžė: „Sėkmė – jeigu galime save per petį pasitapšnoti – priklauso nuo to, kad įsijungia pačios kompetentingiausios šitoje srityje veikiančios organizacijos.“ Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo organizatoriai – PLB, Nacionalinė biblioteka, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos rašytojų sąjunga. J. Caspersen pajuokaudama pasakojo, kad Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė nuolat jos teiraujasi: „Na, pasaulio lietuviai parašė jau ką nors? Kodėl nesiunčiate? Kodėl negauname?“ J. Caspersen Nacionalinei bibliotekai padovanojo almanacho „Egzodika 2“ (Vilnius: LLTI, 2022) „istorinį egzempliorių“ – su suvažiavimo dalyvių parašais ir palinkėjimais. Vėliau svečiai padovanojo savo knygų.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas papasakojo bibliotekos renovacijos istoriją, išsamiai aptarė šiandieną – bibliotekos viziją, misiją, tikslus, platų veiklų spektrą. Su šypsena prisistatęs kaip vadybininkas, R. Gudauskas vis dėlto pacitavo svarbią literatūrologės prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės mintį: „Biblioteka yra vieta, kur žmogus susitinka su knyga, žmogus susitinka su žmogumi, mintys susitinka su mintimis.“ J. Budriūnienė susitikimo dalyvius sugrąžino į „klasikinį, tradicinį takelį“. Anot J. Budriūnienės, „biblioteka yra ir knygų namai, o žmonės, kurie tas knygas kuria, irgi visada yra čia laukiami“. Bibliotekininkams išgirsti pasaulio lietuvius rašytojus, susitikti su jais svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, kad galėtų žinias perduoti skaitytojams, antra, kad pasistengtų įgyti knygas. J. Budriūnienė akcentavo, kad biblioteka kaupia Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą, kuriam priskiriamos ir užsienyje išleistos lietuvių knygos. Ji taip pat pabrėžė, kad „Metų knygos rinkimuose“, kuriuos Nacionalinė biblioteka rengia drauge su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir LRT,  atsirado naujovė – dabar ekspertų komisijai vertinti pateikiami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje lietuvių kalba išleisti lietuvių autorių kūriniai.

J. Caspersen priminė, kad per pirmąjį suvažiavimą rašytojai pageidavo susitikti su Lietuvos leidėjų asociacijos atstovais. Nors dabar užsienio lietuvių knygų jau išleidžiama daugiau, tada kone pusė dalyvių akcentavo, kad sunku surasti leidėją. Nacionalinėje bibliotekoje vykusiame susitikime  pozicijas išsakė, su rašytojais bendravo leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, leidyklos „Aukso žuvys“ įkūrėja ir vadovė Sigita Pūkienė, leidyklos „Slinktys“ direktorius Juozas Žitkauskas, leidyklos „Juoda ant balto“ direktorė Giedrė Pūrienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Leidybos skyriaus vedėja Laimutė Grikinienė. L. Varanavičienė, kuri yra ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, pasidžiaugė dėl dabartinės knygų leidėjų ir knygų rinkos situacijos. „Mes išsigydėmė verstinės literatūros prioriteto prieš savo literatūrą ligą“, – sakė L. Varanavičienė.  Pasak jos, maždaug 2000 m. Lietuvoje visi skaitė vertimus, o dabar – su leidėjų ir bibliotekų pagalba – lietuvių autorių grožinės ir negrožinės knygos populiarios, dėl jų leidyklos konkuruoja tarpusavyje. Susitikime nuskambėjo mintys, kad kitame suvažiavime daugiau dėmesio vertėtų skirti pasaulio lietuvių rašytojų knygų turiniui, jo kritikai, literatūros agento vaidmeniui, socialiniams ryšiams megzti.

Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje suvažiavimo svečiai susidomėję apžiūrėjo diasporos autorių knygų parodą, ją fotografavo, sklaidė knygas. Parodoje sugulė nauji, pastaraisiais metais – per pandemiją – išėję leidiniai, ją parengė Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotojos. Svečiai aplankė Parodų salėje (III a.) eksponuojamą fotografo Edžio Jurčio fotografijų parodą „Būties nerimas“. Menininkas taip pat yra pasaulio lietuvis: jau daugiau nei tris dešimtmečius gyvena Portlande (JAV).

2019 m., po pakilaus pirmojo suvažiavimo (pasak rašytojos Dalios Staponkutės, suvažiavime tvyrojo gerumo nuotaika), Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriuje gimė pokalbių su diasporos rašytojais ciklas. Juos skelbė interneto dienraštis „Bernardinai“. Didumą ciklo interviu parengė Lituanistikos skyriaus darbuotoja Silvija Stankevičiūtė. Nuorodas į interviu rasite Lituanistikos skyriaus tinklaraštyje.

Kelis kartus nuskambėjo mintis, kad kitas susitikimas įvyks po trejų metų, 2025-aisiais. Tada pasaulio lietuviai rašytojai vėl užsuks į Nacionalinę biblioteką.