Seimo Ateities komitetas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka pristatė aštuntąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją. Joje buvo svarstoma kas mums valstybė yra šiandien ir kokia ji bus, projektuojant Lietuvos ateities raidą iki 2050-ųjų.
Tardamas įžanginį žodį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas džiaugėsi bibliotekos bendradarbiavimu su Lietuvos Respublikos Seimu ir jos vaidmeniu teisėkūros srityje. „Nuosekliai bendradarbiaujame su Lietuvos Respublikos Seimu, ypač su Kultūros ir Ateities komitetais. Biblioteka aprūpina šias institucijas kokybiška analitine informacija, nes valdo išsamius patikimus informacijos šaltinius ir esti svarbia institucijų partnere, kuriant įstatymus ir norminius teisės aktus“, – sakė R. Gudauskas.
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. dr. Raimundas Lopata tardamas įžanginį žodį džiaugėsi jaunosios kartos susidomėjimu diskusijomis apie Lietuvos viziją ir akcentavo, kad ateityje Respublika turėtų kuo mažiau kištis į piliečių gyvenimus. „Pagrindinis šio forumo klausimas yra kaip pasiekti, kad ateityje valdžia netrukdytų piliečiams tvarkytis patiems. Manau čia yra Respublikos ir jos ateities esmė, kuri yra ypatingai svarbi jaunosios kartos atstovams“, – teigė R. Lopata.
Filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Simas Čelutka, svarstė, kad į valstybę reikia žvelgti kaip į niekada nesibaigiantį projektą, prie kurio puoselėjimo prisideda kiekvienas Lietuvos pilietis. „Projekto sąvokoje glūdi ateities dimensija. Mes nekalbame tik apie praeitį, dabartį, bet ir apie ateitį. <...> Jeigu valstybė suvokiama kaip projektas, tada yra erdvės piliečiams įsijungti į to projekto kūrimą, kuris mus sieja per kelias kartas“, – kalbėjo S. Čelutka.
Vytauto didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto docentės dr. Ligitos Šarkutės nuomone, valstybės gyventojų santykis su valstybe reiškiasi per pilietiškumą, todėl mes visi turime rūpintis, kad Lietuva išliktų mums lyg pilis. „Mūsų santykis su valstybe reiškiasi per pilietiškumą. Žodis pilietiškumas yra kilęs iš žodžio pilis, todėl mes turime tą pilį saugoti, ginti, puoselėti jos pamatą. Norėčiau palinkėti visiems prisiminti, kad mes esame savo pilies šeimininkai“, – teigė L. Šarkutė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantė Ineta Aleknavičiūtė svarstė apie tai, kad dėl Lietuvos ateities atsakingi visi jos žmonės, o ateities vizijų svarstymas galėtų paraleliai vykti ir jų bendruomenėse. „Man atrodo, mes turėtumėme labiau kalbėti apie tai, kaip mes galime įgalinti piliečius kurti viziją. Kaip mes juos turėtumėm supažindinti su tuo, kad jie yra atsakingi už valstybės ateitį. Turėtų vykti paralelinės diskusijos tarp paprastų lietuvių savo bendruomenėse, kaip jie įsivaizduoja šalį ir tada mes galėtume kurti bendrą Lietuvos viziją“, – svarstė I. Aleknavičiūtė.
Filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos radijo „Mažosios studijos“ bendradarbis dr. Laurynas Peluritis atkreipė dėmesį į Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl dvigubos pilietybės ir linkėjo, kad ateityje būtų atrasta tinkama dialogo forma tarp Valstybės ir visų jos piliečių. „Tarpukario Lietuvoje buvo skiriamas dėmesys tam, kad talentingi jauni žmonės studijuotų geruose užsienio universitetuose, kad vėliau grįžtų į Lietuvą su įgytomis žiniomis. Tai nebuvo suvokiama kaip grėsmė. Šiandien kyla klausimas koks yra santykis tarp Lietuvos valstybės ir lietuvių, kurie gyvena pasaulyje. Kaip instituciškai rasti formą kaip tą ryšį išlaikyti, kad jis nekeltų problemų apie kurias kalba dalis politikų ir konstitucinės teisės specialistų“ , – sakė L. Peluritis.
Istorikas doc. dr. Aurimas Švedas forumo dalyviams priminė, kad Lietuva gyvena istoriniu laikotarpiu, kada lietuvių tauta gyvuoja ne tik trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bet ir kitur pasaulyje. Tai sukelia sudėtingą diskusiją tarp šių dviejų žmonių grupių.
„Mes Lietuvos valstybę kuriame turėdami unikalią galimybę turėti tris didžiuosius miestus šiame projekte – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Bet pasakius tiek, reikia priminti, kad šalia šių trijų Lietuvoje esančių miestų yra didieji pasaulyje lietuvių apgyvendinti miestai. XX ir XXI amžių sandūroje vyko intensyvi ir skausminga diskusija tarp tų, kurie liko ir tų, kurie išvyko. Likusieji Lietuvoje kaltino išvykusius išdavyste, išvykusieji pasilikusius kaltino sumanumo stoka“, – priminė A. Švedas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantas Dominykas Datkūnas linkėjo, kad išeivijos lietuvių bendruomenės ateityje išsaugotų savo tapatybę ir ryšį su Lietuvos valstybe. „Labai norėtųsi, kad tie žmonės išliktų Lietuvos politinės bendruomenės dalimi pirmiausia savyje, o nebūtų integruoti į JAV arba Jungtinės Karalystės bendruomenę, arba dar blogiau, kad jie netaptų apolitiški pasaulio piliečiai, kurie kuria tik bendrąjį vidaus produktą“, – linkėjo D. Datkūnas.
Forumo pradžioje įžanginius žodžius tarė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas ir Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.
Diskusijoje dalyvavo dr. Simas Čelutka, filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas; dr. Laurynas Peluritis, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos radijo „Mažosios studijos“ bendradarbis; dr. Ligita Šarkutė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto docentės; Dominykas Datkūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantas; Ineta Aleknavičiūtė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantė.
Diskusijos moderatorius – istorikas doc. dr. Aurimas Švedas.