XVIII a. Vilnius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o po padalinimų XIX a. pradžioje – Lietuvos gubernijos sostine. Šio miesto gyventojai ir svečiai matytus įvykius užfiksavo paliktuose liudijimuose. Apie sostinės gyvenimą galima sužinoti skaitant laiškus ir dienoraščius, atsiminimus ir kelionių aprašymus, teismų bylas ir testamentus bei daugelį kitų istorinių šaltinių. Nors liudijimų, paliktų vyrų ir apie vyrus buvo ir mūsų laikus pasiekė žymiai daugiau, nemažai žinoma ir apie moterų įspūdžius iš Lietuvos sostinės. Sunku daug ką papasakoti apie nekilmingas moteris, jų paliktų liudijimų nėra gausu, todėl paskaitoje daugiausia bus kalbama apie aristokrates ir bajores Vilniuje.

Vilniaus rotušėje bus pristatyta papildyto leidimo prof. Vytauto Landsbergio knyga „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leidybą parėmė Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras.

Prieš keletą metų minėjome ir Lietuvos valstybės, ir moterų teisės balsuoti šimtmetį. Turbūt daugelis prisimename visur iškabintas trispalves. O kiek įvyko renginių moterų teisių kovoms atminti? Išryškinti istoriškai nuošalyje paliktą moterų darbą? Nevyriausybinė organizacija „Lygių galimybių plėtros centras“ per anuos jubiliejinius metus socialiniuose tinkluose paviešino 100 moterų portretų ir istorijų. Sukluso ne tik žmogaus teisių aktyvistai – daugybė žmonių klausė savęs: „Kodėl aš nežinojau apie visa tai?“.

Frankofoniškojo kino šeštadieniais bus rodomi Tarptautinės frankofonijos organizacijos narių ar narių stebėtojų sukurti filmai. Tai puiki galimybė susipažinti su skirtingais prancūzų kalbos vartojimo, sklaidos kontekstais ir pasimėgauti kokybišku, didelę temų įvairovę siūlančiu kinu.

Kovo 6 d. Lietuvoje vyko Europos Komisijos (EK) nario Virginijaus Sinkevičiaus, atsakingo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, ir Europos Komisijos atstovų vizitas, vadovaujamas EK Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktoriaus pavaduotojos Andrianos Sukovos. Ta proga Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje organizavo renginį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir į jį pakvietė suinteresuotus asmenis ir valstybinių institucijų atstovus.

Minėdamas garsiosios Plantenų spaustuvės (Officina Plantiniana) įkūrėjo Christophe’o Plantino (1520–1589) 500-ąsias gimimo metines, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius parengė parodą „Darbu ir atkaklumu: plantenai per šimtmečius“. Ch. Plantino ir jo įpėdinių veikla padarė gilų įspaudą Europos knygos kultūroje. Spaustuvės įkūrėjo pavardė tapo bendriniu žodžiu ir yra žinoma visiems senosios knygos mylėtojams, o šioje spaustuvėje išleistos knygos buvo kruopščiai parengtos, puikios kokybės ir meniškos. Kitaip būti ir negalėjo, nes spaustuvės devizas iškilmingai skelbė: Labore et constantia – darbu ir atkaklumu!

Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekė brangi Stasio Eidrigevičiaus dovana – menininkas bibliotekai perdavė savo kūrybos parodos „Paveikslai – atminties vaizdiniai“, surengtos Japonijoje, katalogą.

Pasiklydote knygų gausoje? O gal norėtumėte rekomendacijos, kuri knyga pati įdomiausia? Kviečiame apsilankyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir pasižvalgyti po skaitytojų mėgstamiausias knygas. Patikusias galėsite neštis namo!

Lietuvos valstybės naujasis archyvas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir partneriais, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30 metų jubiliejų, atidarė unikalių dokumentų parodą „...nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“.

Šiemet minime 150-ąsias prancūzų literatūros klasiko Alexandre’o Dumas, tėvo (1802–1870), mirties metines. Šis autorius žinomas net tiems, kurie beveik nesidomi literatūra: daugelis skaitė jo romanus „Trys muškietininkai“, „Grafas Montekristas“, „Karalienė Margo“, rašytojo kūryba dažnai ekranizuojama. Iki balandžio vidurio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojai galės pamatyti XIX a. pirmojoje pusėje išleistą romaną „Fechtavimo mokytojas“ („Le maitre d’armes“, Paris, 1840–1841). Knygos pradžioje fechtuotojas Grizjė Napoleono pėdsakais – per Lietuvą – keliauja į Rusiją, o vietos gyventojai apibūdinami kaip „gerieji lietuviai“ („les bons Lithuaniens“).

Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų. Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis ir pasauliniu mastu pripažintomis vietovėmis – Vilniaus istoriniu centru, Kernavės archeologine vietove, Kuršių nerija, Struvės geodeziniu lanku.

Nutildžius vidinį chaosą, atsikračius įtampos ir nerimo, neįsivaizduojant blogų ateities scenarijų, daug paprasčiau sąmoningai ir tinkamai keliauti į save. Kovo mėnesį kviečiame į edukacinį ciklą „Tinkamas susitelkimas – kelias būti savimi“, jo dalyviai turės progą panirti į asmeninio psichologinio pasaulio pažinimą.

Leidykla „Terra Publica“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą visus mylinčius Prancūziją ir mėgstančius po ją keliauti. Renginyje pristatysime Vytauto Kandroto knygą „Pažink Prancūziją“. Autorius yra išleidęs kelias dešimtis knygų apie Lietuvą, o šįkart skaitytojams siūlo pažinti Prancūziją – kaip pats sako, savo mylimiausią šalį po gimtinės. Jau dvidešimt metų po Prancūziją keliaujantis ir kasmet aplankantis vis kitą jos regioną autorius šioje knygoje dalijasi sukauptomis žiniomis, patirtimi ir įspūdžiais.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia į Vytauto V. Landsbergio filmo „Vanago portretas“ peržiūrą.

Kviečiame susipažinti su Pasaulio banko (PB) atviros prieigos saugyklos The World Bank Open Knowledge Repository (OKR) visateksčiais leidiniais apie ekonominę ir žmonijos raidą, klimato kaitą, gamtos išteklius, žemės ūkį, infrastruktūrą, sveikatą, švietimą, regioninę integraciją, skurdo mažinimą ir kita. Rekomenduojame naujai paskelbtų leidinių sąrašą.

Kovo 20 d. pasaulyje minima Tarptautinė frankofonijos diena, skirta prancūzų kalbai, istorijai ir kultūrai. Frankofonija simbolizuoja bendrystę ir taiką – šia proga visame pasaulyje organizuojama daugybė šventinių ir kultūrinių renginių. Šių metų Frankofonijos renginius vienijanti tema „Žmogus ir aplinka“ („L'homme et l'environnement“).

Dailininkas, fotomenininkas, keliautojas ir rašytojas, Užupio Respublikos ambasadorius Persijoje ir Santus Spiritus Marius Abramavičius-Neboisia pristatys savo antrą albumą-knygą apie Užupio Respublikoje per 20 metų sutiktus žmones. Kartu su Mariumi knygą pristatys vienas iš Užupio Respublikos kūrėjų menotyrininkas Saulius Pilinkus.

Maloniai kviečiame į knygos „Audriaus Naujokaičio laikas“ pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knyga skirta lietuvių menininko A. Naujokaičio (1961–2012) gyvenimui ir kūrybai. Joje publikuojami Lietuvoje ir užsienyje sukurti menininko tapybos, grafikos darbai ir fotografijos, amžininkų, draugų prisiminimai apie neramų ir maištingą menininką.  

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko antrasis Kalbos klubo organizuotas pokalbis – „Mano kalbos ribos žymi mano pasaulio ribas: semantika ir pasaulio vaizdas kalboje“, kuriame diskutuota apie kalbinio ir realiojo pasaulio sąveiką, analizuoti prasmės kūrimo mechanizmai ir semantinis žodžių kraitis. Pokalbyje dalyvavo rašytojas Rimantas Kmita, poliglotas, vertėjas Markus Roduneris ir Sofijos Kovalevskajos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė. Svečius kalbino lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.