2025 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka lankytojams suplanavo renginių ciklą: penkias vieno eksponato parodas ir du renginius. Vieno eksponato parodų objektai – XVII–XVIII a. pirmoje pusėje Lietuvoje spausdintos ar rašytos knygos – atskleis, ką skaitė, kaip gyveno, kuo tikėjo paprastas Baroko Lietuvos žmogus.
Pirmoje reginių ciklo vieno eksponato parodoje pristatomas jėzuitas poetas, literatūros teoretikas, pamokslininkas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640). XVII a. visoje Europoje jis garsėjo kaip vienas žymiausių lotyniškai rašiusių poetų, o kadangi daugeliu atvejų rėmėsi antikinės Romos poeto Horacijaus kūryba, vadintas „Sarmatų Horacijumi“, „Krikščionių Horacijumi“.
Būtent Sarbievijaus poezijos rinkiniui „Trys lyrikos knygos“ skirta pirmoji vieno eksponato paroda, kurią galima aplankyti nuo kovo 24 iki gegužės 18 d. Nacionalinės bibliotekos III a. atrijuje, erdvėje prie vitražo.
Sarbievijus savo poezijoje Horacijaus kūrybos motyvus ir įvaizdžius jungė su Biblijos vaizdiniais bei Baroko epochos žmogaus išgyvenimais. Antika, Biblija ir XVII a. Lietuvos bei Europos tikrovė buvo svarbiausi jo poezijos šaltiniai. Pirmąkart Sarbievijaus poezijos rinkinys „Lyricorum libri tres“ („Trys lyrikos knygos“) buvo išleistas 1625 m. Kelne, Vokietijoje, ir tapo ypač populiarus, savotiškas to meto bestseleris. Dar poetui esant gyvam nuolat pildomas jis buvo išleistas keturis kartus: 1628 m. – Vilniuje, o 1630, 1632 ir 1634 m. – Antverpene (Belgijoje).
Parodoje eksponuojama išskirtinė Sarbievijaus poezijos rinkinio laida, atnešusi jam europinę šlovę. Tai Antverpene 1632 m. Plantino-Moretų spaustuvėje – tuo metu vienoje garsiausių Europos spaustuvių leistas poezijos rinkinys „Lyricorum libri IV“ („Keturios lyrikos knygos“). Knygos antraštinį lapą puošia garsaus flamandų dailininko, Plantino-Moretų spaustuvės bičiulio Peterio Paulo Rubenso (1577–1640) kurta iliustracija, išraižyta Antverpeno raižytojo Cornelio Galle (1576–1650).
Sarbievijaus poezija darė poveikį ir vėlesniais amžiais. Nuo poeto mirties iki XVIII a. pabaigos lyrikos rinkinių leidimai kartoti daugiau negu 50 kartų, poezija buvo verčiama į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, čekų, lenkų, lietuvių kalbas, taip pat imituojama daugelio XVII–XVIII a. poetų.