Renginiai ir parodos

Paroda pratęsiama iki sausio 8 d.

2025-aisiais minime Žydų mokslo instituto (YIVO) šimtmetį. Šiam reikšmingam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Parodą bus galima lankyti nuo rugsėjo 4 d. iki metų pabaigos Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje (III a.).

Paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ tyrinėja mielumą kaip prieštaringą estetinę kategoriją. Mielumas sužadina norą globoti ir švelninti, bet kartu sumažina – paverčia objektą trapiu, lengvai suvaldomu. Mieli dalykai gali slėpti ir smurto galimybę: norą prispausti, suvalgyti, sunaudoti. Todėl mielumas nėra vien švelnumo sinonimas. Jis sukelia visą afektų skalę: nuo smalsumo iki troškimo, nuo faniškos aistros iki grotesko.

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į trečią vieno eksponato parodą. Joje pristatoma Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios ir senosios observancijos karmelitų vienuolyno globojamos pasaulietiškos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės brolijos pajamų ir išlaidų knyga (1687–1738 m.).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vieno eksponato parodoje pristato 2025 m. įsigytą Karaliaučiaus kunigo, pedagogo, religinės literatūros kūrėjo Johanno Gottliebo Weisso (1762–1819) dviejų dalių lietuvių kalbos elementorių „Naujas pibelis, arba Knygelės, iš kurių kūdikiai gali išsimokintis skaitytines pažint, jas sudėt ir iš knygų skaityt“, išspausdintą po 1850 m. Karaliaučiuje Hartungų šeimos spaustuvėje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato darbuotojų kūrybos parodą.

Šiais metais pasaulyje minimas solidus Pepės jubiliejus – 80 metų!

Nerimas dėl praeities ir ateities. Netikrumas dėl primetamų tapatybių. Bandymas susikalbėti su kitais ir kitokiais. Nutylėtos istorijos tarp kartų. Darnos ilgesys išsiderinusiame pasaulyje. Nematomas darbas ir nenorimas palikimas. Šiurkšti šiuolaikinė tautosaka tamsiuose naktinių klubų rūsiuose. Neatpažįstama gyvybė ir nepažinios kultūros. Nežinia kam priklausantys prisiminimai. Vietos grožiui ir harmonijai paieška nepaisant nieko.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atrijuje (III a.) visuomenei atveriama istorinė paroda „Lietuva ir Čekija: nuo santykių atnaujinimo iki glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo“.

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į antrą vieno eksponato parodą. Joje pristatomas tobulos vienuolės vadovas „Pektoralik duchowny“ (Vilnius, 1681), skirtas vienuolėms benediktinėms.

Senos lietuvių bajorų giminės palikuonis Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) yra vienas intelektualiausių XX a. pirmosios pusės menininkų. Stebėtinai universalus, jis reiškėsi įvairiose kūrybos srityse: tapytojas, grafikas, graviūros meistras, scenografas, knygų iliustratorius, dekoratorius, pedagogas, paskaitų, straipsnių, eilėraščių ir atsiminimų autorius, pelnęs pripažinimą ir Rusijos imperijoje, ir vėliau, emigravęs į Vakarus. Save ironiškai pavadinęs „klajojančiu entuziastu“, daug keliavo po įvairias šalis, rengė asmenines parodas, kūrė dekoracijas ir kostiumus spektakliams, įgyvendino kitus savo kūrybinius projektus.