Konferencija-forumas „2025-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“

Sausio 23 d., ketvirtadienį, 10 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje (V a.) organizuojama tradicinė įžvalgų konferencija-forumas „2025-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“.

Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetu jau šeštąjį kartą organizuoja renginį, skirtą strategiškai numatyti ir įvertinti įvairiems įvykių scenarijams (pasaulinio, regioninio ar nacionalinio lygmens), 2025 m. vienaip ar kitaip galinčius būti susijusius su Lietuva.

Specialioji šių metų tema – „Regioninė politika ir valstybės atsparumas“.

Vertinant besiklostančias pasaulines tendencijas tikėtina, kad visai netolimoje ateityje galime susidurti su dažnėjančiomis globalaus masto rizikomis, grėsmėmis ir krizėmis. Tai iššūkiai, susiję ir su mėginimais (ekonominiais, politiniais, kariniais ir pan.) peržiūrėti nusistovėjusias taisykles, garantuojančias pasaulinę tvarką, ir su įvairiausiomis pandemijomis, ir klimato kaitos pasekmėmis (pvz., meteorologiniai ekstremalumai). Taip pat hibridinėmis atakomis, tokiomis kaip  kibernetinės atakos, karinės, socialinių ir tautinių įtampų (pvz., pabėgėlių problema) provokacijos, DI plėtros iššūkiai ir pan.

Didėjant globalioms ir regioninėms rizikoms ne tik daugėja iššūkių ekonomikai, socialinei veiklai, finansams, bet ir labai aktualus tampa viešojo sektoriaus, visos valstybės atsparumo sisteminėms grėsmėms klausimas. Atsparumas – tai gebėjimas numatyti vykstančių procesų pokyčius, mokėjimas juos keisti arba prie jų prisitaikyti, o įgytos patirties panaudojimas efektyvesniam veikimui. Konkrečių krizių modifikacijų nuspėti neįmanoma, jos niekada nebus analogiškos jau įvykusioms, tačiau strateginis numatymas (strategic forsight), kuris paremtas faktorių analize, priežastinių ryšių nustatymu ir alternatyvių scenarijų vertinimu, leidžia pasirengti netikėtumams ir garantuoti stabilų valstybės veikimą.

Žinoma, valstybės atsparumas susijęs ne tik su nacionalinio lygmens institucijomis ir struktūromis, bet ir su regioniniais subjektais (savivalda, vietos bendruomenės ir pan.), kurios tampa ypač reikšmingu veiksniu krizei užsitęsus ir socialiniam psichologiniam klimatui pablogėjus. Žymia dalimi galime sakyti, kad valstybė yra stipri tiek, kiek stiprūs ir atsparūs jos regionai ir jų sąveikos.

Šia tema pastaruoju metu vyksta nemažai diskusijų. Reikšmingiausia tęstinė platforma, kurioje svarstomos regionų problemos, yra prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas ir kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija rengiamas Regionų forumas, kuriame (jau šeštajame, 2024-09-18) buvo suformuluotos svarbios prezidento iniciatyvos, susijusios su Lietuvos regionų politikos įgyvendinimu.

Turint omenyje sparčiai besikeičiančius procesus pasaulyje ir Europos Sąjungoje, kintančią situaciją nacionalinio saugumo srityje, taip pat naują politinį ciklą Lietuvoje, tampa itin svarbu išgirsti kompetentingus ekspertinius vertinimus, susijusius su tuo, kas regionų politikos srityje yra nuveikta, kas padeda, o kas trukdo, ir ką artimiausioje bei vidutinėje perspektyvoje galima ir būtina padaryti.

Konferencija bus transliuojama tiesiogiai internetu:

Dalyvių registracija nuo 9.30 val.

Trumpai apie renginį

Data

sausio 23 d.

Laikas

10 val.

Vieta

Konferencijų salė, V a.

Trukmė

2,5 val.

Dalyvavimas

transliacija internetu

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas