Diskusija „Demografiniai pokyčiai Lietuvoje, problemos ir galimi sprendimo būdai“

Remiantis naujausiais duomenimis, 2026 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 2 mln. 887 tūkst. nuolatinių gyventojų. Nors bendras skaičius išlieka santykinai stabilus (palyginti su praėjusio dešimtmečio drastišku mažėjimu), demografijos rodiklių dinamika, kelianti ilgalaikių iššūkių valstybės socialiniam ir ekonominiam tvarumui, kelia nerimą.

2025 m. užfiksuotas istoriškai žemas gimusiųjų skaičius – apie 17,5 tūkst. naujagimių. Suminis gimstamumo rodiklis (SGR) priartėjo prie kritinės 1,0 ribos (arba net nukrito šiek tiek žemiau), o tai yra gerokai mažiau nei kartų kaitą užtikrinanti riba (2,1). Išlieka aukštas, palyginti su gimstamumu, todėl natūrali gyventojų kaita išlieka neigiama. Be to, 2025 m. mirė apie 33 tūkst. asmenų, o tai sukuria nemažą „demografinį deficitą“.  

Migracija lieka pagrindiniu veiksniu, amortizuojančiu Lietuvos depopuliaciją. 2024–2025 m. stebimas teigiamas migracijos saldo, kurį lemia tiek Lietuvos piliečių reemigracija, tiek imigracija iš trečiųjų šalių (ypač Ukrainos, Baltarusijos ir Vidurio Azijos). 

Balandžio 23 d. 18 val. kviečiame į diskusiją apie demografinius pokyčius Lietuvoje, jų keliamas problemas ir galimus sprendimo būdus. Renginys vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a., 237 kab.

Diskusijos „Demografiniai pokyčiai Lietuvoje, problemos ir galimi sprendimo būdai“ tikslas – įvertinti šalies demografinę situaciją bei aptarti konkrečius veiksmus, galinčius sulėtinti neigiamas tendencijas. 

Prelegentai: prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Respublikos Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė, LR Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrės Pirmininkės patarėja šeimos politikos klausimais dr. Giedrė Purvaneckienė, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė.  

Norint suvaldyti neigiamas demografijos tendencijas, būtinas kompleksinis požiūris, apimantis kelis lygmenis. Abejotina, kad vien tik finansinės išmokos („vaiko pinigai“) iš esmės pakeistų gimstamumo kreivę. Reikalingi sprendimai, mažinantys alternatyviąsias tėvystės sąnaudas: prieinamos ir lanksčios ikimokyklinio ugdymo paslaugos, būsto prieinamumo didinimas jaunoms šeimoms regionuose, darbo rinkos lankstumas. 

Antra vertus, senėjimas turėtų būti vertinamas ne tik kaip našta, bet ir kaip potencialas. Būtina skatinti vyresnio amžiaus žmonių išlikimą darbo rinkoje per persikvalifikavimo programas bei pritaikytas darbo vietas, taip pat plėtoti paslaugų sektorių, orientuotą į senėjančios visuomenės poreikius. Kadangi natūralus prieaugis artimiausiais dešimtmečiais išliks neigiamas, Lietuva turėtų pereiti prie atrankinės migracijos politikos. Tai apimtų ir aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą bei efektyvius integracijos mechanizmus, užtikrinančius socialinę sanglaudą ir užsieniečių įsitraukimą į darbo rinką. Lietuvos demografinė ateitis priklauso nuo gebėjimo transformuoti valstybės institucijas taip, kad jos būtų funkcionalios mažėjančio gyventojų skaičiaus sąlygomis. Nors migracija suteikia trumpalaikį atokvėpį, esminiu iššūkiu išlieka gimstamumo krizė ir regioninis disbalansas. Todėl tik ilgalaikės, nuo politinių ciklų nepriklausančios strategijos gali užtikrinti Lietuvos kaip demografiškai gyvybingos valstybės išlikimą XXI a. antroje pusėje. 

Diskusija bus transliuojama tiesiogiai internetu per Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ paskyrą. Prisijungimo nuoroda: https://youtube.com/live/vzU1X23fWvw 

Trumpai apie renginį

Data

balandžio 23 d.

Laikas

18 val.

Vieta

Valstybingumo erdvė, II a., 237 kab.

Trukmė

iki 2 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Tiesioginė transliacija

https://youtube.com/live/vzU1X23fWvw 

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas