Tyrimai || 2025-ieji bibliotekininkystės ir informacijos moksluose: poskaitmeninės eros pradžia

2025 metai pasauliniame bibliotekininkystės ir informacijos mokslų (Library and Information Science, LIS) kontekste žymi esminį lūžį – perėjimą į vadinamąją poskaitmeninę erą. Bibliotekos galutinai įsitvirtina kaip kritinė infrastruktūra, užtikrinanti visuomenės informacinį patikimumą ir vientisumą (information integrity).

Algoritmų valdomoje aplinkoje, kur generatyvinis dirbtinis intelektas vis labiau ištrina ribas tarp autentiško turinio ir manipuliacijos, keičiasi ir bibliotekininko vaidmuo. Jis tampa nebe vien informacijos paieškos tarpininku, o informacijos kuratoriumi ir etiško duomenų naudojimo architektu. Ši transformacija rodo, kad LIS šiandien yra ne periferinė, o esminė disciplina, stiprinanti skaitmeninę demokratiją ir visuomenės atsparumą.

Pagrindinės 2025 metų kryptys

Šie pokyčiai atsispindi ir svarbiausiose tyrimų bei praktikos srityse:

• skaitmeninė transformacija. Dėmesys krypsta ne tik į skaitmeninimą, bet ir į semantinį turinio prieinamumą bei ilgalaikį išsaugojimą.
• Atviroji prieiga. Atvira prieiga tampa standartu, užtikrinančiu žinių prieinamumą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes.
• Generatyvinis DI. Taikomas personalizuotoms paslaugoms, išmaniajam katalogavimui ir naudotojų poreikių prognozavimui.
• Mobiliosios ir hibridinės paslaugos. Kuriami lankstūs modeliai, mažinantys skaitmeninę atskirtį.
• Tvarumas. Siekiama efektyvesnio išteklių naudojimo ir mažesnio aplinkos poveikio.
• Įterptoji bibliotekininkystė. Bibliotekininkai aktyviai įsitraukia į tyrimų, švietimo ir bendruomenių veiklas.
• Mokymasis visą gyvenimą. Bibliotekos tampa įgūdžių ugdymo ir profesinio augimo erdvėmis.

Technologinės inovacijos

Šias kryptis įgyvendinti padeda naujausios technologijos:

• papildytoji ir virtualioji realybė (AR/VR) – įtraukioms edukacinėms patirtims ir virtualioms ekspozicijoms.
• Blokų grandinė – saugiam teisių valdymui ir akademinių pasiekimų fiksavimui.
• Daiktų internetas (IoT) – išteklių valdymui ir erdvių analitikai realiu laiku.
• Automatizavimas ir robotika – efektyvesnei priežiūrai ir fondų valdymui.
• Atvirojo kodo sprendimai – lankstesnėms ir bendruomenių poreikiais grįstoms sistemoms.

Vaidmenų kaita ir socialinis poveikis

Technologijos čia yra priemonė – svarbiausias pokytis vyksta socialiniame lygmenyje. Bibliotekos vis aktyviau veikia kaip bendruomenių stiprinimo erdvės:

• bendruomenių įgalinimas – kūrybos, dialogo ir bendradarbiavimo vietos.
• Kova su dezinformacija – medijų ir informacinio raštingumo ugdymas.
• Paslaugų plėtra – nuo knygų iki „daiktų bibliotekų“.
• Prieiga 24/7 – nuotolinės ir automatizuotos paslaugos.
• Įtraukusis dizainas – prieinamumas visoms visuomenės grupėms.

Apibendrinimas

2025-ieji aiškiai parodė: biblioteka nebėra tik informacijos tarpininkė – ji tampa aktyvia žinių architekte. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslai šiandien orientuojasi į etišką technologijų naudojimą, patikimos informacijos užtikrinimą ir socialinę įtrauktį. Tai reiškia, kad bibliotekų inovacijos yra ne tik technologinės, bet ir vertybinės – jos stiprina kritinį mąstymą, demokratiją ir žinių prieinamumą kaip visuotinę vertybę.

/ Parengė dr. Rasa Januševičienė