Apie knygose slypinčią galią

Knygose tūno jėga. Visų pirma – tai galia mus prisišaukti tam tikroje vietoje ir tam tikru metu, būtent tada, kai mums to reikia labiausiai. O tada – keisti gyvenimus, pranašauti jų vingius, įžiebti mintis ir kurstyti idėjų liepsną.

Kaip tik apie tokius kūrinius mums šiandien pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas Vytautas Vilimas: „Tai nėra knygos, kurias ryžčiausi siūlyti kaip įspūdingiausią ar vertingiausią visų laikų literatūrą. Jos tiesiog iškilo atmintyje – gal laukė būti paminėtos ar atidžiau perskaitytos.“ Įdomu, kuri iš šių kaip tik dabar laukia būtent jūsų?

Marshall McLuhan, Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai
„Sudėtinga knyga, kurią skaitant ne gėda grįžti prie bet kurio skyriaus ir skaityti iš naujo. Daugiau kaip prieš 50 metų kanadietis M. McLuhanas sukūrė tokius šiandien mums įprastus terminus kaip „medija“, „globalus kaimas“, „informacijos amžius“. Be to, numatė šaltojo karo pabaigą, sienų tarp valstybių nykimą, interneto komunikacijų atsiradimą ir vadinamos Gutenbergo eros transformacijas.

Shakti Gawain, Kuriamoji vizualizacija: kurkite gyvenimą vaizduotės galia
Apsimesdami, kad kur pajūryje skaitote lengvą vasaros romaną, šioje knygoje rasta išmintimi galite permainyti savo gyvenimą į gera. Ji moko ne tiek daryti įtaką kitiems, kiek išmokti keistis pačiam. „Sudėtingų, rodos, neišsprendžiamų problemų kupina būtis iš tikrųjų yra kur kas šviesesnė ir gausesnė, negu daugelis linkę manyti. Tačiau, norėdami patirti ją tokią, pirmiausia turime pasikeisti patys, nes tos bėdos, kurias priskiriame išoriniam pasauliui, labai dažnai slypi mumyse. Kai nušvinta vidus, nušvinta ir išorė. Kai praplečiame savo vidinę erdvę, atsiveria pasaulio gausa.“

Morihei Ueshiba, The Art of Peace
Šiame sąraše būtinai turiu paminėti bent vieną orientalistinį kūrinį. „The Art of Peace“ („Taikos menas“) – tai japonų kovos meno „Aikido“ pradininko, meistro M. Ueshibos aforizmų stiliumi parašytas mokymas, kuriame išryškėja, kad tikrasis kario kelias yra pagrįstas atjauta, išmintimi, bebaimiu nusiteikimu ir meile gamtai. Meistras laikė „Aikido“ universaliu, pritaikomu visiems gyvenimo atvejams mokymu, siūlančiu nesmurtinį kelią į pergalę – bet kokio konflikto sprendimą.“