Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap

(Ne)rašyta draugystė

Pelnytai ar ne, bet daugelio nedraugiškiausia laikomą savaitės dieną – pirmadienį – sušvelninsime pokalbiu apie draugystę. Nors popieriuje, bet ne „popierinę“. Daugelį metų slypinčią tose pačiose raidėse, bet kas sykį paguodžiančią vis kitaip, išskirtinai gyvą ir patvarią. Knygų draugystę.

Pasidžiaugti savąja sutiko Komunikacijos ir rinkodaros departamento Ryšių su visuomene skyriaus naujoji kultūrinės veiklos vadybininkė Jarda Paukštienė. „Jos mane augino, guodė, stebino, mokė išminties ir gerumo, virkdė, vertė žavėtis žmogaus galiomis ir protu, atvėrė didžiausias būties ir buities paslaptis, parodė kelią į save. Mano geriausios draugės – knygos. Kiek jų sukrito į mane, kaip į bedugnį šulinį, nuo tada, kai ankstyvoje vaikystėje tėtis išmokė mane skaityti? Skaičiau daug, godžiai, skaičiau naktimis, apsiklojusi galvą antklode, kad tėvai nematytų žibintuvėlio šviesos, kai negali atsitraukti nuo knygos, kai dienos nebeužtenka... Per knygas į mano gyvenimą atėjo svarbiausi įvykiai, žmonės, profesija, gyvenimo būdas. Esu joms labai dėkinga. Džiaugiuosi, kad mūsų draugystė tęsiasi.

Paukštienė

Šią vasaros dieną mano rekomenduojamų knygų penketukas atrodo taip.

Knygos viršelisRomain Gary, Aušros pažadas
Lietuvoje gimusio rašytojo, karo didvyrio, diplomato, dviejų Goncourt‘ų premijų laimėtojo autobiografinis romanas. Tik labai mylintis savo motiną žmogus galėjo parašyti tokį kūrinį – odę mamai ir gyvenimui. Tai supratau ne iš karto. Reikėjo pačiai tapti mama, palaidoti savo mamą. Ir kai kasdiena apvelia tave smulkmenomis, rūpestėliais, kai atbunka jutimai, atsiverti „Aušros pažadą“ ir vėl skaitai ašaromis sulaistytus puslapius, ir vėl imi šypsotis, ir į gyvenimą žiūrėti kaip į tobulą meno kūrinį.

 

Knygos viršelisHarold Pinter, The caretaker
2005 metų Nobelio literatūros premijos laureatas, vienas garsiausių britų dramaturgų, žmogaus teisių gynėjas, scenaristas. Jo kūrybai apibūdinti, meno kritikai sukūrė būdvardį „pinteriškas“. Tai reiškia – santūrus stilius, gebantis kasdienybės kalbą išversti į dramatišką poeziją. 1996 metais Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pamačiau jo pjesę „Sargas“ (rež. Giedrimundas Gabrėnas). Mane tarsi kas apsėdo. Susiradau viską, ką tais laikais buvo įmanoma sužinoti apie H. Pinterį ir jo kūrybą, į spektaklį ėjau kaip į atlaidus, tol, kol jį rodė. Perskaičiau visas 29 jo sukurtas pjeses. „Sargas“ liko mano mėgstamiausias personažas, o H. Pinteris – įdomiausias dramaturgas, provokatorius, kanonų laužytojas, kuris pripažino vieninteles taisykles gyvenime – kriketo žaidimo. Nacionalinėje bibliotekoje galite rasti ir pjesės vertimą į lietuvių kalbą ›

Knygos viršelisSaulius Tomas Kondrotas, Žalčio žvilgsnis
Ko gero, paskutinis „Glavlito“ uždraustas ir iš bibliotekų fondų pašalintas rašytojas, kai 1986 metais pabėgo iš tuometinės sovietų Lietuvos į Vokietiją. Paskutinį sovietmečio dešimtmetį originalia ir drąsia kūryba išgarsėjusio menininko romanus ( „Žalčio Žvilgsnis“, „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“, „Meilė pagal Juozapą“) mano karta skaitė užgniaužusi kvapą. Liūdna, kad į Vakarus pasitraukęs S. T. Kondrotas neberašo. Trūksta jo barokiškosios kūrybos: daugiaprasmių metaforų, magiškų užkalbėjimų, krikščioniškų ir pagoniškų mitų, simbolių bei įvaizdžių sintezės, jo šaltai racionalaus ir iracionalaus žmogaus psichologijos skrespjūvio, mistikos. Tada atsiverti „Žalčio žvilgsnį“ ir grįžti į savo jaunystės laikus, ir nebaisu, kad „apsiniauks žvelgiantys pro langą“, ir nebegaila, kad neišgelbės jų net „Juozapo meilė“...

Knygos viršelisSud. Shaun Usher, Laiškų knyga: platesnio skaitytojų rato vertas [žymių pasaulio žmonių] susirašinėjimas
Knygoje surinkti 125 laiškai, daugelis jų publikuojami faksimilėmis. Smalsu pamatyti Kurto Vonneguto, Merlin Monro ar karalienės Elžbietos II rašyseną. Beje, prie ranka rašyto karalienės laiško Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Eisenhoweriui pridėtas asmeninis Elžbietos II blynelių receptas (žinoma, kad ir mano šeimos narių išbandytas ir puikiai įvertintas!). Čia ir skausmingas paskutinis Virginios Woolf laiškas jos vyrui, parašytas prieš pat savižudybę, ir žmogaus, pavarde Hitleris, prašymas pakeisti jo pavardę... Šioje įspūdingoje kelionėje skaičiau meilės ir atstūmimo laiškus, aistringus gerbėjų prisipažinimus, priešmirtinius žodžius, genialius pasiūlymus, sveikinimus, reikalavimus. Kartu su adresatais liūdėjau, niršau, buvau sukrėsta, jaučiau pasididžiavimą ir pasigėrėjimą. Įdomu skaityti pasaulio galingųjų ir eilinių žmonių laiškus, įdomu prisiliesti prie popieriaus ir parašyti laišką savo artimajam. Kada tai darėte?

Knygos viršelisRichard Bach, Džonatanas Livingstonas Žuvėdra
Ir jeigu reikėtų išrinkti knygą, kuri pakeitė mano gyvenimą, šiandien man norisi, kad tai būtų „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Graži alegorija apie beribės laisvės idėją, tobulybės siekį, svaiginantį skrydžio džiaugsmą. Atsimenate dedikaciją knygos pradžioje? – „Tikrajam Džonatanui Žuvėdrai, kuris gyvena kiekviename iš mūsų“. Gero skrydžio!“

 

Šias knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.

Artimiausi renginiai