Neturėk ginklo ar skydo, turėk knygą. Žodis yra stiprus. Net vienas. „Taip“ arba „Ne“ gali pakeisti mūsų dienų ir naktų kryptis, o ką ir sakyti apie ištisą žodžių minią, siūbuojančią pasakojime? Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė Rima Zenevskienė renkasi tokią palydą per sunkmečius.
„Buvo laikotarpių, kai knygos tapo mano geriausiomis draugėmis vienatvėje. Liūdesio ir sunkiomis dienomis jose rasdavau paguodą. Buvo ir daugybė mįslingų atvejų, kai, mintyse nešiodamasi neišsprendžiamą klausimą, skaitydama rasdavau tiesioginį atsakymą. Ir teberandu iki šiol. Knygos tapo ir mano mokytojomis. Semiuosi išminties, mokausi suprasti save ir kitus, stengiuosi išmokti pasverti žodžius ir stebėti savo kalbą, suprasti likimo dėsnius ir pagal juos gyventi. Pastaruoju metu atrandu būtent tokias knygas.
Joyce Meyer, Žodžio galioje mirtis ir gyvenimas
Knyga apie tai, kaip suvaldyti liežuvį. Raginanti kalbėti apie tikėjimą ir viltį, bet ne apie baimę. Knyga, svarstanti, ar visada reikia išsakyti savo nuomonę, ir klausianti, ar turime skųstis sunkumais. Apėmus niūriai nuotaikai, autorė siūlo klausti savęs: „Apie ką kalbėjau?“ Žinoma, ne visos mūsų problemos kyla dėl neapdairiai tariamų žodžių, bet didelę sunkumų dalį skatina būtent jie, tad, ieškodami išeities iš sudėtingos padėties, turime gerai apgalvoti, ką sakome. Ką kalbame sėdėdami prie pietų stalo darbe, važiuodami su pažįstamais į darbą, plepėdami su draugais? Autorė siūlo kiekvieną dieną, prieš išeinant iš namų, nuspręsti, kad kalbėsite tik apie tai, kas duos naudos jums ir jūsų klausantiems. Juk kalbėdami negatyviai sau kenkiame, kalbėdami pozityviai – atvirkščiai, tad kodėl nepasitikrinus, ką tai gali lemti? Pasodinęs bulves, ūkininkas nesitiki, kad iš jų išdygs gėlės, tad ir mes, pasėję negatyvius žodžius, negalime tikėtis gauti mums palankaus derliaus. Apskritai, užuot kalbėjus dažniau vertėtų klausytis... Ne veltui žinomas posakis primena, kad Dievas mums davė dvi ausis ir tik vieną burną.
Philip Yancey, Kur Dievas, kai skauda?
Knyga apie sukrečiantį skausmą ir kančią. Išgyvendami ligą ar netektį, neišvengiamai keliame klausimus. Kodėl tai turėjo įvykti? Už ką? Greta kenčiančių žmonių jaučiamės nejaukiai, gal todėl stengiamės jų nepastebėti. Tuomet labai aiškiai suvokiame savo ribotumą, o mūsų žodžiai skausmo akivaizdoje skamba tuščiai. Kuo galime padėti kenčiantiems? Ieškodamas atsakymų į šiuos klausimus, autorius perskaitė daug knygų, lankėsi raupsuotiesiems skirtoje ligoninėje, kalbino paralyžiuotus sportininkus, metus lankėsi nepagydomų ligonių paramos grupėje, susirašinėjo su daugybe skausmingas patirtis išgyvenančių žmonių. Kai kurie jo atrasti atsakymai netikėti, kai kurie klausimai taip ir lieka neatsakyti. Tačiau, perskaičiusi knygą, į kenčiančius žmones ir į savo pačios gyvenimo skaudulius pradėjau žiūrėti kitaip.
Marie Kondō, Tvarkingų namų stebuklas
Labai įkvepianti ir motyvuojanti knyga, skatinanti kūrybiškai pažvelgti į namų tvarkymą. Ją labai tiktų skaityti lietingą rudens savaitgalį, nes, vos užvertus viršelį, norisi pulti tvarkytis. Japonų autorė kviečia turėti tik tai, kas mums teikia džiaugsmo ir ko tikrai reikia. Namų erdvės tvarka sukuria terpę, kurioje tobulėjame ir ugdome savo pomėgius, suteikia lengvumo ir laimės, ji turi įtakos ir santykių su artimaisiais kokybei. Perskaičius knygą, norisi atsikratyti ilgą laiką kauptais daiktais ir suteikti namams erdvės, kad šie taptų mielesni. Nepaisant kelių, mano manymu, savotiškų autorės siūlymų, knygoje galima rasti daugybę puikių patarimų. Galiausiai tvarkymasis virsta apvalančia dvasine praktika. Autorė teigia, kad visa, ką turime, turi būti naudinga: šiandien, artimoje ateityje arba amžinai (pavyzdžiui, galiojantis pasas). Juk vieta, kurioje gyvename, turi būti skirta žmogui, kuriuo tampame dabar – o ne tam, kuriuo buvome praeityje.
Oleg Gadeckij, Likimo dėsniai, arba Trys žingsniai į laimę ir sėkmę
Knygos autorius O. Gadeckis – garsus rusų psichologas, filosofijos mokslų kandidatas, išskirtinių psichologijos programų kūrėjas. Jis daug metų tyrinėjo įvairių psichologijos metodų veiksmingumą ir priėjo išvadą, kad psichologų taikomi metodai dažnai nedera su pasaulio dėsniais, tad jie gali neigiamai veikti žmogaus likimą. Taikant šioje knygoje aprašytus metodus, galima išmokti įveikti sunkumus, kurti norimą tikrovę, megzti tvirtus, pasitikėjimu paremtus santykius šeimoje, suprasti pagrindinius geros sveikatos principus, išlavinti intuiciją, suvokti savo paskirtį. Daugybė pratimų, „namų darbų“, vaizdingų pavyzdžių, išminties kupinų alegorijų padeda rasti atsakymus į svarbiausius klausimus ir moko darnaus gyvenimo meno. Knygos autorius skatina dirbti su savimi, o ne su aplinkybėmis, nes pasaulis pradeda keistis tik keičiantis mums patiems. Pasaulis tampa agresyvesnis (karai, cunamiai, sausros, potvyniai...), nes šiurkštesni tampame mes, ir tai atsispindi mūsų elgesyje. Bet kokie veiksmai grįžta bumerangu. Pasaulis – tai klasė, o mes – mokiniai. Gyvendami turėtume tai atminti.
Zypanna Zatelh, Grįžtantys su vilkų šviesa
Sakyčiau, knygą verta skaityti vien dėl kelių pagrindinių minčių, plonomis gijomis besivejančių per visus puslapius. „Gyvenimas yra tiltas. Eik juo, bet nesistatyk ten savo namų“, – šis sakinys puikiai apibūdina mistišką knygos turinį. Didelės Kristoforo šeimos praeities ir dabarties įvykiai glaudžiai susiję su grėsmingais gamtos įvykiais, karais. Aprašomi gyvenimo reiškiniai magiški ir nesuprantami mūsų dienų žmogui, tačiau seniau buvo juntami širdimi (ypač iki atsirandant radijui, jau nekalbant apie televiziją). „Kartais obuoliai, o kartais tik lapai, kartais nerimstančios sielos, o kartais jų pamėklės. Tačiau tai buvo laiko klausimas – viskas yra laiko klausimas.“ Visas mūsų gyvenimas yra laiko klausimas.“
Šias knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.