Skaitymo nemalonumai

„Į šeštą dešimtį įkopęs vyras, kuris skaitė Günterio Grasso „Skardinį būgnelį“, ieško panašaus likimo moters – amžius iki keturiasdešimties.“ Tokį juokingą pranešimą esu kelis kartus perskaitęs moderuodamas įvairių knygų pristatymus. Skaitvardžiai keitėsi metams bėgant. Kada klausytojams lukštendavau šios provokacijos prasmę, sakydavau, kad knygų skaitymas yra darbas, o nauda menka, jeigu nepavyksta su kuo nors pasikalbėti“, – prisipažįsta rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ svečias, Nacionalinės bibliotekos Strateginės plėtros departamento Informacijos analitikos skyriaus vyresnysis metodininkas Arūnas Brazauskas.

„Viskas šiame pasaulyje prieštaringa, taip pat ir skaitymas. Bene didžiausias skaitymo nemalonumas – kuo daugiau skaitai, tuo mažiau apsiskaitai, nes veriasi neišakėti savos žinijos tyrai. Siūlymas papasakoti, kurios knygos buvo paveikiausios, atveria visokiausių galimybių, tarp jų – pagunda vėl pameluoti. Yra knygų, kurių įvardijimas sunkus kaip „coming out“ – toks apibūdinimas prigijo įvairiems intymiems prisipažinimams. Surizikuosiu. Pristatau chronologiškai – pagal tai, kada knygą paėmiau į rankas“, – keliauti į magišką knygų pasaulį  masina žinomas žurnalistas ir redaktorius A. Brazauskas.

Juozas Tumas-Vaižgantas. Pragiedruliai
Stulbinanti knyga. Tik tiek tegaliu pasakyti.