Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 11 d. įvyko diskusija „Krymo aneksijos pasekmės tarptautinei teisei ir politikai“ (angl. Crimean Crime consequences for the international law and politics). Diskusijos pagrindas – 2017 metais išleista knyga „Krymo aneksijos klausimas tarptautinėje teisėje“ (angl. The Case Of Crimea’s Annexation Under International Law). Šį dokumentų rinkinį prieš pora matų išleido Lenkijos ir Rusijos santykių dialogo ir supratimo centras (lenk. Centrum Polsko-Rosyjskiego Dialogu i Porozumienia), Lenkijos mokslų akademijos Teisės mokslų institutas (lenk. Instytut Nauk Prawnych Polskiej Akademii Nauk) ir leidykla „Scholar“.
Nacionalinė biblioteka skiria daug dėmesio viešindama mūsų draugų Ukrainoje kultūros paveldą, literatūros pasiekimus, stengiasi atspindėti dramatišką šalies šiandieną. Įvykusi diskusija dar vienas tarptautinis renginys, prisidedantis prie Ukrainos vardo, jos bylos garsinimo.
Renginio dalyvius ir pranešėjus pasveikino Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska ir Lenkijos instituto Lietuvoje direktorius, Lenkijos ambasados patarėjas Marcin Łapczyński.
Diskusijoje pažymėta, kad Krymo aneksija sukėlė rimtą susirūpinimą Vidurio ir Rytų Europoje. Rusijos pozicija tarptautinės teisės ir jos kaimynų teritorinio vientisumo atžvilgiu tapo neatidėliotina politine, teisine ir mokslinių tyrimų problema.
2014 m. kovo 21 d. Rusijos Federacija aneksavo Krymo Respubliką ir Sevastopolio miestą. Tai atsitiko po kelių trumpesnio nei vieno mėnesio laikotarpio įvykių, kuriuose akivaizdžiai dalyvavo Rusijos ginkluotosios pajėgos. 2014 m. kovo 18 d. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas gavo prašymą pateikti išvadą dėl Krymo prijungimo sutarties konstitucingumo, ir jau kitą dieną, 2014 m. kovo 19 d., jis paskelbė savo išvadą. Krymo aneksija baigta 2014 m. kovo 21 d. Teismo išvada buvo tiesioginė priemonė, padėjusi šalyje įteisinti Ukrainos teritorijos dalies aneksiją – tarptautinį nusikaltimą. Tai precedento neturintis įvykis, nes vykdant sunkiausią tarptautinį nusikaltimą – agresijos nusikaltimą – pirmą kartą istorijoje pasinaudota visu konstituciniu teismu.
Tarptautinė bendruomenė daug kartų pasmerkė Krymo okupaciją ir aneksiją kaip sunkų ius cogens įsipareigojimo nenaudoti jėgos (t. y. agresijos) pažeidimą. Toks pažeidimas lemia atitinkamą erga omnes tarptautinę pareigą nepripažinti faktinio teritorinio darinio, sukurto pažeidžiant pamatinę tarptautinės teisės normą, tariamo valstybingumo, taip pat nepripažinti jokio teritorijos įgijimo, kuris yra tokio pažeidimo rezultatas. Įvairios tarptautinės organizacijos ir institucijos yra priėmusios rezoliucijas, kuriose skelbiama apie Krymo aneksijos neteisėtumą ir kuriomis patvirtinamas Ukrainos teritorinis vientisumas su tarptautiniu mastu pripažintomis jos sienomis.
Renginyje Nacionalinėje bibliotekoje buvo ieškoma atsakymų į klausimus: kokie yra teisiniai būdai pakeisti šią situaciją? Ko galima ir ko neverta tikėtis iš tarptautinės teisės? Ar tarptautinė tvarka yra įmanoma be tarptautinės teisės?
Diskusijoje dalyvavo Lenkijos ir Rusijos santykių dialogo ir supratimo centro direktorius dr. Ernest Wyciszkiewicz, centro direktoriaus pavaduotojas dr. Łukasz Adamski, taip pat prof. Dagmar Richter (Saro krašto universitetas, Heidelbergo universitetas), prof. Władysław Czapliński (Varšuvos universitetas), dr. Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas). Diskusiją moderavo doc. dr. Andžej Pukšto (Vytauto Didžiojo universitetas).
Po diskusijos buvo atsakinėjama į auditorijos klausimus.