2021 m. lapkričio 24 d.

Nacionalinės bibliotekos konferencijoje aptarta politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje ir jos vystymosi perspektyvos

Lapkričio 23–24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko metinė konferencija „Politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje“. Šiemet sukako 30 metų, kai Nacionalinė biblioteka vykdo įstatymu numatytą parlamentinės bibliotekos funkciją. Pasak Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, „tai tinkama proga įvertinti nueitą kelią ir pasitelkus jungtines geriausių ekspertų, politikos formuotojų, specialistų įžvalgas numatyti ateities veiklos strategijas ir plėtoti parlamentinės bibliotekos funkciją kaip vieną iš prioritetų bendroje kultūros politikoje“.

Tarptautinės mokslinės konferencijos tikslas – pažvelgti, kiek ir kaip Nacionalinė biblioteka prisideda ir gali prisidėti prie šalies progreso vykdydama parlamentinės bibliotekos funkciją. Konferencijos dalyviai klausė ir svarstė, kaip padaryti, kad kiltų politinės lyderystės kokybė, kaip sutvirtinti aktyvaus dalyvavimo visuomeniniame ir politiniame gyvenime principą, ką reikia keisti ir tobulinti, kad kultūros tema netaptų tik privalomu politinių programų atributu, bet atgautų jai deramą vietą valstybės architektūroje.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė ir konferencijos globėja Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikindama konferencijos dalyvius ypač akcentavo politinės lyderystės ir kokybiško informacinio aprūpinimo svarbą šiandienos pasaulyje. „Politinė lyderystė bus efektyvi tada, kai socialiniai, politiniai bei kultūros procesai bus ne tik stebimi, bet ir visapusiškai analizuojami. Todėl tik tie politikai, valstybės pareigūnai, tarnautojai, kurie vadovaujasi duomenimis, įgyja žinių, įveiks kur kas didesnius iššūkius, susijusius su krizių valdymu, socialiniais konfliktais, vidaus ir tarptautine komunikacija. Čia išskirtinę vietą užima Nacionalinė biblioteka ir džiugu, kad aktyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tęsiantis parlamentinės bibliotekos tradiciją, sėkmingai vystosi“, – linkėdama išlaikyti institucinę lyderystę ir plėsti tyrimų spektrą užtikrinant parlamento poreikius sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) išrinktoji prezidentė, Graikijos bendrosios bibliotekų tarybos pirmininkė Antonia Arahova lietuvių kalba palinkėjo „didelės sėkmės šiam svarbiam kongresui“ ir išskyrė didelę bibliotekos vadovo prof. dr. R. Gudausko tarptautinę ekspertinę patirtį ir bibliotekos komandos potencialą. IFLA prezidentė taip pat kalbėjo apie politinę lyderystę, parlamentinę demokratiją ir kintantį bibliotekų vaidmenį. „Politinei lyderystei ypač svarbu veiksmų analizė, gebėjimas pasverti sprendimų pasekmes ir numatyti bent kelis žingsnius į priekį. Manome, kad tai verta pastangų. Ypač šioje kasdien besikeičiančioje pandeminėje realybėje. Ir mūsų bibliotekos gali įveikti šį iššūkį, todėl galime tikėtis, kad ateitis bus šviesesnė ir įdomesnė, nei įsivaizdavome.“

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis sakė, kad kiekvienas lyderis yra atsakingas už savo sprendimus, veiklą, politinę kalbą ir žodžių arsenalą. „Nacionalinė biblioteka yra tas informacijos ir žinių generatorius, akumuliatorius ir kaupėjas, dėl kurio politikai gali gerai atlikti savo pagrindines funkcijas. Nacionalinė biblioteka nuosekliai bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Seimu ir aprūpina jį kokybiška analitine informacija. Kitaip tariant, biblioteka, valdanti išsamius ir patikimus informacijos išteklius, yra tapusi svarbia valstybės institucijų partnere kuriant įstatymus, norminius aktus. Galime džiaugtis, kad esame jau ne tik partneriai, bet ir draugai“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

Kultūros ministras Simonas Kairys savo kalboje teigė, kad mes visi esame informacijos dalis: mes visi ir patys kuriame, ir vartojame kitų sukurtą informaciją, todėl turime mokėti ją analizuoti, vertinti, kaupti ir neprarasti kritinio mąstymo. „Politikams, valstybės tarnautojams informacinis aprūpinimas bei gebėjimai analizuoti informaciją šiandien yra ypač svarbūs. Todėl nuoširdžiai vertinu parlamentinės bibliotekos tradiciją, kuri mums leidžia išvengti fragmentuoto pasaulio matymo, stiprinti demokratinius procesus ir geriau apsiginkluoti informacinėse kovose“, – konferencijos dalyviams kalbėjo kultūros ministras.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas trumpai apžvelgė pagrindines parlamentinės bibliotekos veiklos kryptis ir funkcijas, nubrėžė ateities gaires. „Tie trisdešimt metų intensyvios veiklos ir sėkmingo bendradarbiavimo su svarbiausiomis valstybės institucijomis subrandino mūsų biblioteką naujam kokybiškam proveržiui. Ši jubiliejinė sukaktis – gera proga apmąstyti mūsų strategiją ir imtis lyderystės tobulinant parlamentinę Nacionalinės bibliotekos funkciją. Nors kintanti realybė išbando mus įvairiais sunkiai įsivaizduojamais būdais, mes ir toliau tikime savo gebėjimu visai Lietuvai daryti ilgalaikį ekonominį, socialinį ir kultūrinį poveikį“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.

Pasak Nacionalinės bibliotekos vadovo, bus stiprinama parlamentinės bibliotekos funkcija, toliau bus tobulinami intelektiniai produktai ir paslaugos, kuriais naudodamiesi išorės suinteresuoti asmenys ar analitikai realiuoju laiku, 24/7 darbo režimu galės atlikti įvairių institucijų teisės aktų paiešką, taip pat bus plėtojami ir kuriami kiti naujų formų ir formatų produktai, tobulinamos informacijos analitikos paslaugos, plečiamas ir stiprinamas mokslinių tyrimų spektras.

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvavo politikos, akademinės ir kultūros bendruomenių ekspertai ir atstovai. Pranešimus skaitė Londono, Rygos, Sofijos universitetų, Paryžiaus politologijos instituto Teisės mokyklos, Europos studijų ir lyginamosios politikos centro, taip pat Generolo Vytauto Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetų, Nacionalinės bibliotekos mokslininkai ir tyrėjai.

Dviejų dienų diskusijose aptartos aktualios temos: politinės lyderystės komunikacija ir filosofija demokratinio parlamentarizmo kontekstuose, valdžių komunikacija, informacijos politikos kaita, įstatymų leidėjų informacinis aprūpinimas, nacionalinių bibliotekų vaidmuo ir patirtys socialinės krizės aplinkybėmis, sprendimų priėmimo ir informacinio aprūpinimo sąveika, valstybinių analitinių centrų vaidmuo ir kt.

Visus pranešimus ir diskusijas galite peržiūrėti konferencijos „Politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje“ vaizdo įrašuose:

Lapkričio 23 d.