Tęsiamas bendradarbiavimas su užsienio lituanistinių mokyklų mokytojais

Liepos 20 d. Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką aplankė svečiai, svetur puoselėjantys lietuvišką žodį, kultūrą ir istoriją. Tai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuojamų lituanistinių studijų dalyviai – užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai. Nacionalinė biblioteka jau ne vienus metus kviečia šių kursų dalyvius apsilankyti bibliotekoje, diskutuoti mokytojams aktualiomis temomis, pasidalyti patirtimi, rūpimais klausimais, klausytis bibliotekos specialistų parengtų paskaitų. Šiais metais mokytojai taip pat kviesti dalytis įžvalgomis diskusijoje „Lituanistinio švietimo integruota programa. Kaip mokysime lietuvių kalbos?“.

Šiuo metu pasaulyje veikia daugiau kaip 240 lituanistinio švietimo mokyklų, jose mokosi apie 11 000 vaikų. Lituanistinio švietimo mokyklų užsienyje tikslai – puoselėti lietuvių kalbą, saugoti tautinę tapatybę, pažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu ir sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba. Liepos mėnesį VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta lituanistinės studijos, kuriose dalyvauja užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, baltistikos centrų vadovai ir dėstytojai.

Nacionalinė biblioteka kaip ir kasmet pakvietė mokytojus diskutuoti ir klausytis paskaitų, kurias skaitė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėjai, mokslininkai. Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pristatė informatyvią, praktinių patarimų kupiną paskaitą „Lietuviškai skaitanti klasė: kaip sukurti motyvuojančią sistemą“, kurioje aptarė skirtingas metodikas įvairaus amžiaus vaikams, galinčias padėti ugdyti atidų skaitymą, teksto suvokimą, plėsti žodyną. Prof. dr. J. Zabarskaitė papasakojo ne vieną atvejį, kaip šios metodikos buvo pritaikytos ir realiai veikė praktikoje. Profesorė pristatė ir savo rengiamas, Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale transliuojamas ir ne vieną sezoną skaičiuojančias „Kalbos klubo“ ir „Kalbos klubo plius“ laidas, galinčias padėti rengiantis lietuvių kalbos pamokoms, įkvėpti įvairioms diskusijoms apie kalbą ir su kalba susijusias patirtis.

Dr. Dalia Cidzikaitė skaitė paskaitą apie istoriją ir jos mokymą dirbtinio intelekto amžiuje. Tyrėja pristatė sakytinės istorijos žanrą, jo išskirtinumą ir dirbant su šio žanro šaltiniais kylančius iššūkius, galimus jų sprendimų būdus, taip pat vykdomą sakytinės istorijos projektą. Dr. D. Cidzikaitė išskyrė ir išsamiai aptarė aštuonis sakytinės istorijos projekto žingsnius, galinčius padėti pasiekti sėkmingų rezultatų, dalijosi praktinėmis įžvalgomis, patarimais, kaip tinkamai pasiruošti pokalbiui ir kaip šias praktikas galima įtraukti į mokymo procesą mokykloje, kokių įgūdžių, žinių iš to gali pasisemti skirtingo amžiaus mokiniai. Tyrėja taip pat kvietė mokytojus įsijungti į praktinę užduotį analizuojant sakytinės istorijos šaltinį.

Dr. Dainius Vaitiekūnas dalijosi įžvalgomis apie humoro jausmą reklamose ir mokant kalbos. Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad kalbinės kuriozinės situacijos gali būti išnaudojamos mokantis kalbos. Tokių situacijų neretai pasitaiko visiems matomose reklamose. Jis aptarė modelį, kaip reklama gali tapti antireklama, reklamų kuriamą emocinį ryšį ir jose regimas skirtingas humoro atmainas, formas: nuo lengvo, subtilaus humoro iki ironijos, grotesko, sarkazmo. Paskaita įžiebė diskusiją, kaip skirtingas komizmo rūšis, regimas tiek reklamose, tiek literatūros kūriniuose, perpranta šiuolaikiniai moksleiviai.

Bibliotekoje taip pat vyko diskusija „Lituanistinio švietimo integruota programa. Kaip mokysime lietuvių kalbos?“. Prieš kelerius metus parengta lituanistinio švietimo integruota programa, kurios tikslas – padėti užsienio lietuviams išmokti lietuvių kalbą ir išlaikyti šias žinias, išsaugoti tautinį tapatumą, ugdyti pilietiškumą, susipažinti su valstybės istorija ir kultūra, kad užsienio lietuviai siektų išsaugoti ir stiprinti ryšius su Lietuva. Programa gali būti taikoma siekiant pasirengti grįžti ar atvykti į mokyklas Lietuvoje.

Diskusijoje svarstyta, ar užsienio lituanistinėse mokyklose pavyko integruoti šią programą, kokių iššūkių kyla bandant pritaikyti programą skirtingose mokyklose, taip pat aptarti programos privalumai. Dalytasi įžvalgomis, kaip pasiekti sėkmę lituanistinio švietimo srityje, kokios pagalbos reikia mokytojui ir kaip lietuvių kalbos bus mokoma ateityje.

Diskusijoje dalyvavo Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo skyriaus metodininkė, lituanistinio švietimo integruotos programos viena iš rengėjų doc. dr. Zita Nauckūnaitė, JAV lituanistinės Maironio mokyklos vadovė Goda Misiūnas, Čikagos lituanistinės Maironio mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Loreta Timukienė, VDU lituanistinių studijų dalyvė, Graikijos kūrybinės lituanistinės mokyklos „Giliukai“ mokytoja Sandra Skaržinskaitė-Kefaloyanni, VDU lituanistinių studijų dalyvė, Norvegijos lituanistinės mokyklos „Šiaurė“ vadovė Vita Maksvytienė. Diskusiją moderavo VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Renginyje dainavo ir savo kūryba dalijosi istorikas, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Gytis Ambrazevičius.