Įvyko trečiasis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyrius surengė trečiąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Šiemet seminaras iš Nacionalinės bibliotekos, dalyvavusios Nacionalinėje Lietuvos bibliotekų savaitėje, persikėlė į Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lituanistikos fakultetą, su kuriuo IMD Lituanistikos tyrimų skyrius glaudžiai bendradarbiauja.

Seminaro pradžioje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė pareiškė mintį, kad rengti seminarus vis kitoje institucijoje galėtų tapti tradicija, ir trumpai priminė pavasarį vykstančių diasporos tyrėjų seminarų priešistorę. Paprastai judama nuo nacionalinio lygmens prie tarptautinio, o šiuo atveju nutiko atvirkščiai: idėja rengti tarpdalykinius lietuvių diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalytųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems atrasti reikiamus šaltinius, kilo po to, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtastarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė prisiminė Prancūzijoje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio romaną „Eiti“: jame pasakojama apie savotišką keliautojų, vaikštinėtojų bendruomenę, kurios nariai instinktyviai atpažįsta vienas kitą, – taip pat vieni kitus atpažįsta ir diasporos tyrinėtojai, vienijami specifinių aktualijų.

Šiemečiame seminare atskleisti penki lietuvių diasporos pjūviai. IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėjas dr. Kęstutis Raškauskas apžvelgė Londono lietuvių istorijos rašymo problemas, susijusias su šaltinių paieška. Antrą kartą jaunųjų diasporos tyrėjų seminare dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Ina Vaisiūnaitė, tyrinėjanti Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių audiovizualinės žiniasklaidos raidą, pristatė stažuotės JAV lietuvių archyvuose rezultatus. Dr. Neringa Lašaitė-Markevičienė perskaitė pranešimą „Balys Sruoga egzode – Balzeko lietuvių kultūros muziejuje ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (Vandos Sruogienės archyvų apžvalga)“. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Akvilė Šimėnienė, baigianti disertaciją apie vieną svarbiausių ispanų literatūros kritikos figūrų Birutę Ciplijauskaitę, pratęsė ankstesniuose seminaruose išsakytas įžvalgas ir pasidalijo nuogąstavimais, kad menkai domimasi lietuvių diasporai priklausančiais iškiliais literatūros kritikais, likusiais už anglakalbio pasaulio ribų. Dr. Laura Laurušaitė aptarė baltų tapatybės vaizdavimą XXI a. lietuvių ir latvių prozoje, kurioje pasakojama apie emigraciją. Seminaro pabaigoje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėja Giedrė Milerytė-Japertienė dalyviams pristatė skyriaus vykdomus diasporos tyrimų projektus.

Tapo tradicija, kad seminarą pratęsia naujos knygos, skirtos lietuvių diasporos reikalams, pristatymas. Šiemet buvo pristatyta itin išsami prof. dr. Danutės Petrauskaitės monografija „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai“ (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015). Pristatymo renginį vedusi dr. Dalia Cidzikaitė pabrėžė, kad gausi fragmentiška medžiaga knygoje pateikiama organiškai. „Skendau medžiagoje kaip vandenyne“, – taip monografijos rengimą prisiminė autorė, ne tik tyrinėjusi įvairiausius rašytinius šaltinius (pvz., skirtingų ideologinių srovių JAV lietuvių periodiką, kuri gausiai cituojama monografijoje), bet ir lankiusis JAV muziejuose, įskaitant Eliso salą, per kurią į šalį patekdavo imigrantai.