Žurnalo „Tarp knygų“ 2024 m. 7–8-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingus darbus. Šiame numeryje apie savo veiklą vadovaujant (1983–2023 m.) Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešajai bibliotekai pasakoja buvusi jos direktorė Bronislava Lauciuvienė, o Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Profesinės leidybos grupės vyresnioji redaktorė Daina Dailidonienė atskleidžia savo santykį su dainų šventėmis.

Įvykis. Šių metų liepos 3-iąją Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro specialistai Judaikos kolekcijoje identifikavo inkunabulą, kuris iki šiol laikytas paleotipu. Tarp senųjų bibliotekoje saugomų leidinių – tai pirmas hebrajiškas inkunabulas, pasaulyje žinomi vos keli šio leidinio egzemplioriai. Apie šio reikšmingo atradimo aplinkybes pasakoja Lara Lempertienė.

Tema: viskas apie stalo žaidimus. Tęsiame straipsnių ciklą apie stalo žaidimus. Šį kartą kviečiame žvilgtelėti į žaidimų leidybos subtilumus ir ypatybes. Galbūt nustebsite, bet stalo žaidimo gimimas labai panašus į knygos. Parengė Janis Gruntė, Tadas Kastanauskas, Geimina Kauliukaitė, Vaida Tumosaitė ir kiti.

Nauji leidiniai. Mokslininkai jau kone šimtą metų tyrinėja lietuvių ir slavų kalbų santykius. Gita Vilčiauskienė ir Ona Matuzevičiūtė pristato Lietuvių kalbos instituto (LKI) Geolingvistikos centro kalbų kontaktų tyrėjos, dialektologės dr. Nijolės Tuomienės knygos – monografijos „Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose (XX a. II pusė – XXI a. pradžia)“ – pirmą dalį. Kas būdinga paribio gyventojų kalbai, komunikavimui, kaip jie save identifikuoja?

Nauji leidiniai. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė sudarė 50 biblioterapinių leidinių sąrašą – „Biblioterapija. Skaitymo rekomendacijos“ suteikia skaitytojui galimybę pasirinkti knygą atsižvelgiant į patiriamą problemą. Autorės tikisi, kad tai bus tęstinis kartą per metus išeisiantis leidinys.

Žmogus ir laikas. Šią vasarą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje eksponuojamą atkurtą prieš tris dešimtmečius vykusią Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio tapybos parodą pristato jos kuratorius Kęstutis Šapoka. Neįprasta ekspozicija tuomet neliko nepastebėta. Atkurdami mėgusių provokuoti menininkų 1994 m. parodą, jos rengėjai klausia, ar per tris dešimtmečius Lietuvoje pakito „šiuolaikinės tapybos“, „šiuolaikinio meno“ samprata.

Sukaktys. Turbūt nerastume kito lietuvių rašytojo, savo kūrybinį kelią ir apskritai gyvenimą paskyrusio išskirtinai jūrai. Toks yra Ignas Pikturna (1924–2005) – prieš šimtą metų Palangoje gimęs kūrėjas, išleidęs dvidešimt knygų, iš jų – penkiolika marinistikos tema, sukūręs scenarijų kino, televizijos filmams, radijo pjesių, periodikoje paskelbęs daugiau nei 2000 straipsnių, reportažų, apybraižų, humoreskų ir kitokios publicistikos. I. Pikturnos gyvenimą ir kūrybą apžvelgia Dainora Kaniavienė.

Geroji patirtis. „Penkių kūrėjų kelias“ yra puikus trijų šalies viešųjų bibliotekų – Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės – bendradarbiavimo pavyzdys. Ne vienus metus šiose įstaigose veikiančių teatro režisieriaus Juozo Miltinio, žurnalisto, visuomenės veikėjo Juozo Keliuočio ir jo brolio poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio, taip pat Jono ir Adolfo Mekų gyvenimo bei kūrybos sklaidai skirtų centrų veikla nuo šių metų kovo pakylėta į naują lygmenį: šių asmenybių memorialines vietas apimančiam maršrutui suteiktas Regioninio kultūros kelio sertifikatas. Leistis į „Penkių kūrėjų kelią“ kviečia Indra Drevinskaitė, Alicija Matiukienė ir Angelė Mikelinskaitė.

Užsienyje. Kaip bibliotekoms pagerinti savo paslaugų prieinamumą? Ypač leidybos srityje. Čia pravartu būtų atsigręžti į tolydžio stiprėjančią skaitmeninę leidybą. Apie tokios leidybos naujoves ir perspektyvas diskutuota Paryžiuje rengiamoje konferencijoje „Digital Publishing Summit“. Patirtimi, vykdant šios srities projektus, renginyje dalijosi ir bibliotekų atstovai. Svarbiausias konferencijos temas apžvelgia Alisa Žarkova.

Ką skaityti. Norisi paskaityti, tačiau nenusprendžiate, kokią knygą pasirinkti? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais dalijamės įvairių žanrų ir temų literatūros rekomendacijomis. Šįkart dėmesio vertus leidinius rekomenduoja Gabrielė Abromavičiūtė (knygugriauzike_gabriele).

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Siūlome šių metų naujieną – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti metinę PDF varianto prenumeratą.

Spausdintinus žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba galima kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Kviečiame naujausią „Tarp knygų“ numerį vieną mėnesį skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Šią vasarą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje veikia asociacijos „Dangaus sodai“ (vadovė Marija Liugienė) surengta šiaudinių sodų paroda, skirta Dainų šventės Lietuvoje šimtmečiui. Sodų motyvą atkartojantis grafinis elementas plačiai naudotas ir jubiliejinės 2024 m. dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ vizualinėje komunikacijoje. Nuotraukoje – Viktorijos Bitės kūrinys. Mindaugo Masaičio nuotr.