2025 m. vasario 14 d.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatytas naujas menininkės Jolitos Vaitkutės kūrinys, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui

2025-ieji metai žymi ypatingą sukaktį – minime 150-ąsias vieno iškiliausių lietuvių menininko, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines. Visus metus Lietuvoje vyks kultūros renginiai, skirti ne tik pagerbti šį nepaprastą kūrėją, bet ir iš naujo atrasti jo palikimą.

Šia proga vasario 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atverta 9-oji menininkės Jolitos Vaitkutės ciklo „Pabudę iš knygų“ dalis – M. K. Čiurlionio portretas, sukurtas iš Nacionalinės bibliotekos fondo knygų autorine menininkės J. Vaitkutės technika.

Ciklas „Pabudę iš knygų“ bibliotekos lentynose įamžina Lietuvos valstybės kūrėjus, tautos žadintojus, rašytojus, mokslininkus: tarp jų visuomenininkė ir publicistė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, semiotikas Algirdas Julius Greimas, archeologė Marija Gimbutienė ir kiti Lietuvos šviesuoliai.

„Pirmieji aštuoni sukurti portretai lankytojų buvo priimti labai šiltai ir ilgainiui tapo atpažįstamu Nacionalinės bibliotekos erdvių akcentu. Naujasis Čiurlionio portretas ir kitos Čiurlionio metams skirtos bibliotekos veiklos, tikime, paskatins skirti laiko Čiurlionio kūrybai prisiminti ar atrasti, mūsų bibliotekos lankytojams ir svečiams suteiks kūrybinio įkvėpimo“, – prieš pristatymą kalbėjo Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Pristatymo metu skambėjo M. K. Čiurlionio „Neatpažinto ciklo Nr. 3“ muzikiniai kūriniai. Fortepijonu grojo Patricija Sulžickytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, prof. Sergejaus Okruško klasė).

J. Vaitkutė susirinkusiems pasakojo, kad šiemet švenčia savo kūrybos dešimtmetį, o 2018 m. sukurtas ciklas „Pabudę iš knygų“ Nacionalinėje bibliotekoje buvo pirmasis tokio masto darbas, kurį rengiant jai suteikta tiek pasitikėjimo ir atsakomybės. Autorė teigia, kad būtent šis darbas buvo vienas svarbiausių jos žingsnių kūrybinėje karjeroje, kai teko peržengti abejonių slenkstį ir drąsiai įgyvendinti sumanymą.

Kaip ir daugybei praeities ir dabarties lietuvių kūrėjų, M. K. Čiurlionio kūryba menininkei taip pat anksti paliko stiprų įspūdį. J. Vaitkutė pasakojo, kad iš pradžių pirmieji portretai planuoti kaip laikini, tačiau su laiku įsitikino, kad „tai, kas atsiduria bibliotekoje, nėra laikina“.

Paklausta apie kūrybinį procesą ir tvarumo principus menininkė pasakojo, kad rengdama pirmąsias instaliacijas išvydo labai įdomių, ilgą istoriją turinčių knygų, ir kad įklijuotose bibliotekos kortelėse išsaugotos datos ir vardai bei pabraukymai, žmonių, kurie jas skaitė. Dabar visi jie „užkonservuoti“ 2018 m. kurtuose portretuose. Nors tai nurašytos, nebeaktualios knygos, kuriant portretus nei viena jų nebuvo sugadinta. Vis dėlto šį kartą naujajam M. K. Čiurlionio portretui panaudotos visiškai naujos knygos.

„Man svarbu kurti iš to, kas jau egzistuoja“, – apie siekį kurti taip, kad kūryba nesukurtų atliekos teigė menininkė, ir pasidalino mintimi, kad vienintelė drobės paskirtis – meno kūriniui rastis, tad sugadinus drobę, tuo pačiu sukuri atlieką.

Paklausta, kokį dar portretą greta kitų norėtų matyti Nacionalinėje bibliotekoje, J. Vaitkutė atsakė, kad ką nors vaizduodami teikiame arba pripažįstame atvaizdo svarbą, juk visuomenėje žmonės svarbiais laiko skirtingus dalykus, bet pridūrė, kad vaizduoti galima ne tik literatūrinio pasaulio įžymybes – atsižvelgiant į dabartinius laikus, kitas Lietuvai svarbaus žmogaus portretas, pavyzdžiui, galėtų būti ir legendinės žvalgės Marcelės Kubiliūtės (1898-1963). Menininkė teigė, kad asmenybių, kuriomis galime didžiuotis ir kurių veidus turėtume įsiminti yra dirbę ir daug pasiekę įvairiose srityse, o jų portretai, tai „tiltas iš praeities į dabartį“.

Užverianti senąjį kūrybos etapą ir pradedanti naująjį, J. Vaitkutė ruošiasi pirmajai autorinės kūrybos parodai „Food Porn“ užsienyje. Paroda „Food Porn“ pirmą kartą pristatyta 2019 m. Vilniuje, – joje vaizduojami iš daržovių ir arbatos lapų vaizduojami žmonių aktai. Klausiama apie tolimesnių kūrinių eskizus ir svajones, menininkė tvirtino, kad dabar metas ne svajoti, o užbaigti pradėtus darbus. „Aš jau gyvenu savo svajonėmis“, – patikino J. Vaitkutė.

*

Kartu su instaliacija atverta ir leidinių ekspozicija, skirta M. K. Čiurlioniui. Tai – pirmieji Nacionalinės bibliotekos renginiai, skirti menininko sukakčiai. Išvysti naujausią J. Vaitkutės kūrinį nuodugniau pasidomėti M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba lankytojai gali Nacionalinės bibliotekos 3-io aukšto atrijuje.