2025 m. vasario 20 d.

LNB vadovė Aušrinė Žilinskienė: literatūra skatina susimąstyti, pasėja abejonę, suteikia drąsos veikti ir pakelia minias nuo sofų

Aleksandra Pister

„Ne veltui autokratiniai režimai taip bijo saviraiškos, cenzūruoja literatūrą“, – sako Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. „Ukrainos atvejis parodė, kad sunaikinti siekiama ir kultūros paveldą, ir tautinę tapatybę. Nėra kito būdo atkurti sudegintas, sunaikintas, pagrobtas knygas, tik išsaugojus jų skaitmenines kopijas“, – artėjant Vilniaus knygų mugei mintimis apie negrįžtamas inovacijas literatūros lauke dalijasi didžiausios šalies bibliotekos vadovė.

Lietuvos nacionalinė biblioteka, kaip ir kasmet, dalyvauja Vilniaus knygų mugėje. Jums – tai pirmi metai, kai mugėje atstovausite bibliotekai. Kokios mintys aplanko?

Kasmet nekantriai laukiu šio renginio! Mano profesinis kelias neatsiejamas nuo Vilniaus knygų mugės, nuo pat pirmosios Vilniaus knygų mugės 2000-aisiais iki 2022 metų su nedidelėmis pertraukomis buvau viena iš mugės organizatorių, augau ir tobulėjau kartu su ja, todėl į Knygų mugę kasmet einu kaip į namus, žinau ne tik visus „Litexpo“ koridorius ir sales, užkulisius bei tarnybines patalpas, bet ir tai, kaip nepasiklysti gausioje renginių programoje. Šie metai bus kitokie, nes atstovausiu Nacionalinei bibliotekai, todėl su nekantrumu laukiu mūsų bibliotekos renginių ir veiklų (šypsosi).

Didelė Jūsų profesinio kelio dalis susijusi su knyga ir literatūra. Geriausiai pastebite naujus vėjus. Kokie jie?

Išties knygų mugė yra leidybos ir literatūros „atlaidai“, kasmet pateikiantys literatūrinio ir leidybinio gyvenimo ir aktualijų koncentratą. Knygų mugėje kaip niekur kitur gali pajausti vyraujančias „madas“ ir tendencijas. Kita vertus, Knygų mugė ne kartą išprovokavo diskusijas, kurios vėliau davė savo vaisius, pvz., kalbėta apie lietuviško detektyvo nebuvimą, pasigesta literatūros paaugliams, atkreiptas dėmesys į prieinamumą ir pan. Šiandien literatūros pasaulis be galo įvairus, ir ne tik žanrais, bet ir knygos formomis: šalia spausdintų knygų vis didesnio populiarumo sulaukia garso knygos, akademinė leidyba visiškai persikėlė į skaitmeninius formatus. Technologijos yra neatsiejama mūsų šiandienio gyvenimo dalis ir tai neabejotinai daro įtaką ir knygų leidybai, ir skaitymo patirčiai.

Vis pasigirsta nuogąstavimų, kad auganti karta skaito mažiau, tai daro nenoriai. Ar taip yra iš tiesų? Jei taip, Jūsų matymu, kodėl taip atsitiko?

Tai tiesa ir statistiniai duomenys tai patvirtina. Vaikai, jauni žmonės, taip pat ir suaugusieji šiandien turi didžiulę pasiūlą, ką veikti laisvalaikiu. Knygų skaitymas konkuruoja su tokiais patraukliais dalykais kaip kinas, medijos, žaidimai, socialiniai tinklai ir netgi su miegu, nes gyvenimo tempas didelis, vaikai labai apkrauti; kartais po mokyklos ir visų būrelių bei kitų užsiėmimų grįžta vėlai, pavargę. Knygos skaitymas reikalauja susikaupimo, įsitraukimo, todėl vaikai (taip pat ir suaugusieji) renkasi tarsi mažiau įpareigojančius, lengvesnius būdus atsipalaiduoti. Tačiau knygų pasaulis labai pagavus. Jeigu skaitymas yra natūralus dalykas šeimoje, jeigu skaito tėvai, – noriai skaito ir vaikai.

Seniau knygos turėjo didžiulę informavimo galią. Kai kurios buvo deginamos, nes jų mintys neatitiko pagrindinių srovių. Kaip manote, ar socialinių medijų ir dirbtinio intelekto akivaizdoje knyga tebėra tokia galinga?

Turbūt atskirčiau dvi knygos funkcijas. Tekstai buvo ir yra informacijos šaltinis ir informacijos svarba niekur nedingo. Atvirkščiai – šiandien galime paliudyti, kad tas, kas valdo informaciją ir prieigą prie jos, gali daryti didžiulę įtaką visuomenės elgsenai, pasirinkimams ir pan. Be abejo, šiandien informacija mus pasiekia įvairiais kanalais, ir knygos čia nebeatlieka pagrindinio vaidmens. Bet yra kita pusė: originalios idėjos, kūryba, emocinis meno poveikis gali būti galingas ginklas, ne veltui autokratiniai režimai taip bijo saviraiškos, laisvosios kūrybos, cenzūruoja meną, varžo kultūros institucijų veiklą, nes menas, taigi ir literatūra, turi galią įkvėpti, pasėti abejonę, suteikti drąsos veikti ir pakelti minias nuo patogių sofų.

Minėjote, kad knygų formatai labai plečiasi: tai ir skaitmeninės, ir garso knygos, patiems mažiausiems – su lytėjimo patirtimi. Kas dar mūsų laukia ateityje?

Audiovizualiniai ir interaktyvūs formatai yra labai patrauklūs. Nepaisant daugybės tyrimų ir pastangų atkreipti dėmesį į teksto skaitymo naudą žmogaus smegenų ir asmenybės vystymuisi, žmonės vis dažniau renkasi vaizdą ir garsą vietoj teksto. Jauni žmonės neberašo ir nebeskaito žinučių telefone, jie siunčia garso žinutes, emocijas išreiškia paveikslėliais, piktogramomis, diktuoja laiškus kompiuterinėms programoms, raštus rengia dirbtinis intelektas ir kt. Gal inovacijos vystysis taip, kad po kurio laiko grąžins tekstą į mūsų kasdienį gyvenimą? Juk kažkada raštas reiškė progresą.

Valstybinės britų bibliotekos atvejis, kai buvo nulaužta jų elektroninė sistema ir dingo skaitmenizuoti fondai, parodė, kad vien skaitmeniniu formatu leidžiami leidiniai taip pat yra pažeidžiami. Kaip manote, ar tai grąžino gerą vardą popierinėms knygoms, kurias pradėta kaltinti tvarumo stoka ir aukštomis sąnaudomis?

Popierinės knygos taip pat pažeidžiamos: jos yra, dega, trūnija, jas gadina pelėsis ir t. t. Žmonija yra praradusi ir pati sunaikinusi milžiniškas bibliotekas. Todėl nemanau, kad taip galime supriešinti skaitmeninę ir popierinę knygą. Be to, prieš Britų bibliotekos informacinę sistemą nutaikyta kibernetinė ataka buvo orientuota ir į skaitytojų bei darbuotojų asmens duomenų nutekinimą, už kuriuos reikalauta išpirkos. Tai ne pirma kibernetinė ataka nukreipta prieš nacionalines bibliotekas. Prieš keletą metų didžiulę žalą patyrė Čekijos nacionalinė biblioteka. Bibliotekos tampa atakų taikiniu dėl didelių duomenų sankaupų, nes duomenys šiais laikais yra labai vertingi. Tad privalome investuoti į informacinių sistemų atsparumą, galvoti apie ilgalaikį saugojimą, duomenų saugojimą ne vienoje vietoje. Vis dėlto skaitmeninius duomenis sąlyginai lengviau saugoti ir lengviau atkurti nei popierines knygas, todėl norėdami išsaugoti savo paveldą turime jį skaitmeninti. Ukrainos bibliotekų, muziejų, kultūros objektų tikslingas naikinimas parodė, kad užkariauti ir sunaikinti siekiama ne tik žemes, miestus, bet ir tautos atmintį, istoriją, kalbą, kultūrą. Nėra kito būdo atkurti sudegintas, sunaikintas, pagrobtas knygas, tik išsaugojus jų kopijas, todėl skaitmenines kopijas turėti tiesiog privalu.

Knygų mugės metu vyks diskusija apie pažangias technologijas ir skaitmeninimą. Kaip tik dėl jo Nacionalinėje bibliotekoje buvo rastas per Antrąjį pasaulinį karą pradingęs vyriausiojo Bacho sūnaus, Wilhelmo Friedemanno Bacho, unikalus natų nuorašas. Kokias dar perspektyvas atveria skaitmeninimas? 

Skaitmeninimas yra pirmiausia būdas išsaugoti reikšmingus dalykus ateities kartoms, nes fiziniai artefaktai nyksta, ypač jautrus yra popierius. Laikas negailestingas ir kartais net patys geriausi restauravimo meistrai nebegali atkurti subyrėjusio, sutrūnijusio rankraščio. O kur dar tyčinė ir netyčinė žmogaus daroma žala. Ir kartu skaitmeninimas atveria galimybes šiais turtais naudotis visiems. Senąsias knygas ir rankraščius turime ypač saugoti ir laikyti tinkamiausiomis sąlygomis, o kiekvienas prisilietimas, puslapių vartymas, čiupinėjimas blogina jų būklę, o skaitmeninėmis kopijomis galime naudotis į valias, jas išsididinti ir išsikirpti norimą vietą, persiųsti draugui ir atsispausdinus pasidėti į savo lentyną. Tai yra galimybė visuomenei atrasti ir tyrinėti tai, kas anksčiau buvo prieinama tik mokslininkams, tyrėjams ir fondų saugotojams. Negana to, tai yra galimybė sujungti fiziškai nutolusias bibliotekas, pvz., skaitmeninėje bibliotekoje galime sudėti visus Bacho natų nuorašus į vieną lentyną, visai nesvarbu, ar jie fiziškai saugomi Vilniaus, Leipcigo, Londono ar Paryžiaus bibliotekose.

Kokių naujienų jubiliejinei Vilniaus knygų mugei paruošė Nacionalinė biblioteka?

Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras knygų mugėje pristato vertingiausias, įdomiausias, naujausias ir populiariausias per metus nuo mugės iki mugės išleistas knygas: nuo Nacionalinės bibliotekos 105-erių metų gimtadieniui skirto leidinio apie vertingiausius bibliotekos fondus iki visuomenės dėmesio sulaukusių Alfonso Eidinto, Alvydo Jokubaičio darbų. Iš viso knygų mugės programoje – net 8 Nacionalinės bibliotekos leistų knygų pristatymai, tarp kurių ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas, ir Gabrieliaus Žemkalnio liudijimas „Lietuviai Gestapo kalėjimuose“, ir verstinės bei Lietuvos autorių knygos.

Speciali bibliotekos „Knygų starto“ erdvė mugėje skirta mažiesiems skaitytojams. Joje paruošta veiklų net ir kūdikiams. Kodėl tai svarbu?

Tyrimai rodo, kad skaitymas kūdikiams populiarėja, prie to prisidėjo ir „Knygų starto“ programa, dėl kurios kiekvienas Lietuvoje gimęs vaikas gauna pirmąją savo knygelę ir paskatinimą tėvams atkreipti dėmesį į ankstyvojo skaitymo naudą. Knygų mugėje Jaunųjų skaitytojų salėje veiks „Knygų starto“ erdvė, į kurią kviečiame užsukti tėvelius ir senelius su mažaisiais mugės lankytojais, būsimuosius tėvelius ir visus kitus, kurie nori sužinoti daugiau apie ankstyvąjį skaitymą.

Jubiliejinėje, 25-ojoje knygų mugėje – ir tradiciniai Metų knygos rinkimai. Jau paskelbtos ekspertų nominuotos knygos, bet geriausias išrinks skaitytojai. Ar skaitytojų pasirinkimai gali nustebinti?

Lietuvos žmonės jau 20-ąjį kartą renka verčiausias Metų knygas! Šiemet net penkiose kategorijoje: vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinės literatūros. Ekspertų atrinkti penketukai bus paskelbti Knygų mugėje jau pirmąją mugės dieną. Kviesime mugės lankytojus atkreipti dėmesį į šią akciją, nes skaitytojų balsas šiuose rinkimuose yra lemiamas – tai skaitytojai balsuodami iš trumpojo penkių knygų sąrašo išrenka nugalėtojus. Balsavimui laiko dar bus, o balsuoti įdomiau, kai esi knygas perskaitęs, juolab kad į Metų knygos titulą pretenduoja tik pačios geriausios!

Dėkoju už pokalbį.

Visi Lietuvos nacionalinės bibliotekos renginiai Knygų mugėje skelbiami čia.