Diskusija „Kultūrinė tapatybė kaip viena esminių valstybės atsparumo sąlygų“

Vasario 18 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko diskusija „Kultūrinė tapatybė kaip viena esminių valstybės atsparumo sąlygų“. Jos metu buvo pripažinta ypatinga svarba kultūrinė tapatybės svarba sprendžiant nacionalinio saugumo, gynybos, valstybės ir visuomenės atsparumo klausimus. Diskusijoje buvo suformuotas uždavinys kultūrinę tapatybę, apskritai, kultūrą ir jos plėtrą paversti prioritetiniu klausimu, ieškota būdų tai įgyvendinti. 

Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Šarūnas Birutis pradėjo diskusiją pabrėždamas, kad visuomenės atsparumo pagrindas yra kultūrinė tapatybė, todėl būtina ieškoti būdų ją stiprinti:

„Visuomenės atsparumo pagrindas nėra vien tik turėjimas kuo gintis, tam pirmiausia reikalinga žmonių valia, motyvacija, pasiryžimas, aiškus prasmės suvokimas, kurį gali garantuoti tik kultūrinė tapatybė. <...>  Kartu paieškokime atsakymų, kas yra svarbiausi kultūrinės tapatybės puoselėtojai valstybėje ir kaip valstybė turėtų juos remti, kad augintų atsparumą bei užtikrintų savo nacionalinį saugumą“, – teigė Š. Birutis.

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigė, kad kultūra lietuvių tautai padėjo kritiniais momentais, todėl būtina kelti jos prioriteto klausimą.

„Kultūros prioritetą Lietuvoje reikėtų kelti aukščiau. <...> Kritiniais momentais mums visada padėdavo mūsų kultūrinė tapatybė. Sausio 13-ąją mes pradėjome nuo dainuojančios revoliucijos, vasario 16-osios signatarai pradėjo nuo elementaraus drąsos poreikio, ne tik išminties, intelekto ir įžvalgų į ateitį“, – svarstė K. Vilkauskas.

Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto nario Vytauto Sinicos teigimu, kultūrinės tapatybės pagrindas yra valstybės vykdoma kalbos, istorinės atminties ir paveldo politika. Šie trys tapatybės stulpai turi būti stiprinami.

„Šviesios atminties Romualdas Ozolas visada sakė, kad laisva tauta turi gebėti įsikalbinti, įsilaikinti ir įsivietinti. Dažniausiai kultūra būna suprantama gan siauriai, kaip aukštoji kultūra, bet kalbant šia tema mums būtina aprėpti tai, kad kultūra yra kalbos, atminties ir paveldo politika“, – teigė V.Sinica.

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad kultūrinė tapatybė yra pagrindinė valstybės atsparumo sąlyga.

„Kultūrinė tapatybė yra esminė valstybės atsparumo sąlyga, nes nuo to viskas ir prasideda. Ką mes ginsime? Mes ginsime save, o  kas mes esame? Tai kas yra mūsų viduje, tas turinys, mūsų siela, o kultūra yra valstybės siela“, – teigė V. Juozapaitis.

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas svarstė, kad kultūra ir švietimas turi vaidinti svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos karines pajėgas.

„Mes norime sukurti diviziją. Tikslas yra 15 tūkst. karių, dabar turime 12 tūkst. Papildomi 3 tūkst. nėra didelis skaičius, tačiau pagal dabartinę motyvaciją tai yra maksimalus skaičius. Vien tik atlyginimų didinimu ir pensijomis naujų karių nepritrauksime, mes turime remtis į mokyklas, į šeimas į patriotinį ugdymą ir čia kultūra yra esminis veiksnys“, – teigė G. Jeglinskas. 

Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė kultūrą įvardino viena svarbiausių priemonių mažinant regioninę atskirtį Lietuvoje.

„Regionai patiria kultūrinę atskirtį, o kultūra turi būti tas išteklius, kuris mažina regioninę informacinę, socialinę ekonominę atskirtį. Kultūra yra labai platus reiškinys, kuriai, suvokdami jos sukuriamą vertę ir galimybes, mes turime padėti dirbti gerąjį darbą“, – teigė J. Karpavičienė.  

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Edita Utarienė pabrėžė kultūrinės tapatybės aiškumo svarbą siekiant ją paversti atsparumo garantu.

„Kad kultūrinė tapatybė taptų mūsų visuomenės atsparumo garantu, ji pirmiausia turi būti pati labai stipri. Ji turi būti kiekvieno žmogaus širdyje ir asmenyje suprantama labai aiškiai ir individualiai“, – sakė E. Utarienė.

Vyriausybės strateginės analizės centro Strata direktorė Agnė Vilkončiūtė pabrėžė kultūros ir švietimo sistemos bendradarbiavimo svarbą.

„Žmogus kuria kultūrą, o kultūra kuria žmogų. Tai yra uždaras ratas, kuris yra kiekvieno mūsų širdyse. Tai mes galime pasiekti sujungiant kultūrą su švietimu <...>. Labai svarbu nuo pat mažumės švietimo srityje skatinti kultūrą ir jos sąveiką su kitomis sritimis“, – teigė A. Vilkončiūtė.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, buvęs LR Prezidento vyriausiasis patarėjas , generolas leitenantas  Vytautas Jonas Žukas atkreipė dėmesį į pilietinės tapatybės svarbą ir siūlė aktyviau traukti į mūsų visuomenę kita kalba kalbančius, tačiau Lietuvą savo tėvyne laikančius, žmones.

„Kai Ukrainoje prasidėjo kovos veiksmai daug rusakalbių stojo į Ukrainos kariuomenę ir daug jų žuvo. Kalbėdami rusiškai tarpusavyje ir užaugę rusiškoje kultūroje jie suvokė Ukrainą kaip savo tėvynę. Šalia kultūrinės, etninės tapatybės taip pat yra ir politinė, pilietinė tapatybė. Mes turime galvoti kaip kita kalba kalbančius, bet Lietuvą pripažįstančius kaip savo tėvynę, priimti į visuomenę ir gerbti jų kalbą ir papročius, skatinti jų dalyvavimą valstybės gynyboje ir kultūroje“, – pabrėžė V. J. Žukas.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Šarūnas Birutis, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto narys Vytautas Sinica, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Edita Utarienė, Vyriausybės strateginės analizės centro Strata direktorė Agnė Vilkončiūtė, Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas.

Diskusiją moderavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyrius

Nuotraukų autorius – Vygaudas Juozaitis.