Sausio 24 d. Nacionalinėje bibliotekoje istorikai prof. dr. Alfredas Bumblauskas ir dr. Tomas Balkelis, diskutuodami apie šiuolaikinę lietuvišką tapatybę, bandė užčiuopti konkrečių istorinių, politinių, ekonominių ar kitų aplinkybių poveikį identitetui.
Abu pašnekovai sutarė, kad dabartinė emigracijos banga, be kitų pasekmių, lemia ir Lietuvos žmonių vesternizaciją. Be abejo, neišvengiama ir Rusijos kultūrinė įtaka. Pasak dr. T. Balkelio, netgi jeigu Lietuvai pavyktų tapti lygiaverte Vakarams, Rusijos kaimynystė ir jos diktuojamos mados išliks, tačiau lietuviška tapatybė esanti labai lanksti ir talpi. „Mes sugebam ir rusiškos muzikos pasiklausyti, ir rusiškų kanalų pasižiūrėti, o drauge puikiausiai jaučiamės Europoje ir priimame vakarietišką kultūrą.“ Prof. dr. A. Bumblauskas teigė netikįs, kad Lietuvoje egzistuoja europietiška savimonė. Jo teigimu, „europiečių Lietuvoje yra tiek, kiek Vilniaus Seimo laikais buvo lietuvių“.
Profesorius siūlė mąstant apie lietuvišką tapatybę atsigręžti ir į vidinius, bendruomeninius reikalus, pasvarstyti ne tik apie tautinę, bet ir apie pilietinę tapatybę. Atvirai ir paprastai savęs paklausti, ar egzistuoja lietuvių bendruomenė. Jis pasufleravo ir atsakymą, cituodamas politologo Ainiaus Lašo pristatytą sociologinį tyrimą, atskleidusį, kad lietuviams labai trūksta tarpusavio pasitikėjimo. „Visiems diskutuojant apie lietuvišką tautinį kostiumą, paklauskime, o koks bus lietuviškas pilietinis kostiumas“, – siūlė prof. dr. A. Bumblauskas.
Diskusijos įrašą galite peržiūrėti Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale ›