2017 m. kovo 3 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2017 m. 2-asis numeris: apie ką jis?

Kalba, valstybė, raštingumas ir kultūra – štai tokį vėrinį, kurio grandys reikšmingos bet kuriai tautai, suvėrėme šio numerio skaitytojams.

2018 metais Lietuvai ruošiantis minėti atkurtos valstybės šimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vykdo šiai šventei skirtą trijų dalių projektą „Nepriklausomybės archyvai“, kuriame – knygų ir parodų ciklas apie reikšmingų darbų Lietuvos valstybei nuveikusias asmenybes. Kas yra pirmasis – skaitykite Jolitos Steponaitienės reportaže.

Kodėl vėl kalbame apie Martyno Mažvydo „Katekizmą“? Ne tik todėl, kad šiemet suėjo 470 metų, kai pasirodė pirmoji spausdinta lietuviška knyga. Ši kukli knygelė ir su ja susijęs po trejų metų gamybos gimęs leidinys buvo pavadintas valstybės prestižo reikalu ir pristatytas Vilniaus universitete. Daugiau ir apie viską iš eilės sužinosite naujajame žurnalo numeryje.

2017-uosius paskelbus Kalbos kultūros metais, viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie valstybinės kalbos padėtį, vartotojų santykį su kalba, kylančias realias ir tariamas grėsmes lietuvių kalbai. Žurnalas „Tarp knygų“ neliko nuošaly ir spausdina kalbininkės habilituotos daktarės Reginos Koženiauskienės mintis apie kalbos kultūrą ir kultūrą kalboje. Kas gerbiamai profesorei labiausiai kelia nerimą ir kokią ta proga ji turi viltį?

Nespėjote apsilankyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Kultūros ministerijos Nacionalinėje bibliotekoje surengtoje diskusijoje apie kalbos ir laisvės santykį, erdvę kalbos kūrybai? Ne bėda – pagrindines kalbėtojų mintis užfiksavo Vaidenė Grybauskaitė. Taip pat skaitytojams siūlome Astos Stirbytės pokalbį su kalbos norminimo specialiste dr. Lina Muriniene. Jeigu norite įsitikinti, kad šių dienų kalbininkas nėra kuoka mosuojantis ir už netaisyklingai ištartą žodį baudžiantis specialistas, šis interviu kaip tik jums. Be to, sužinosite, į kokį naują su kalbomis susijusį reiškinį pataria atkreipti dėmesį L. Murinienė ir kaip ji vertina visuomenės, pirmiausia jaunimo, raštingumą.

Šiais laikais niekas neabejoja, kad biblioteka – tai vienas žinių, taigi ir visokeriopo raštingumo, šaltinis. Bet kaip užtikrinti ar jaunam žmogui išugdyti reikiamą raštingumo lygį, kai visi aktyviai gyvename skaitmeninėje aplinkoje? Atsakymų buvo galima išgirsti Vilniuje vykusioje tarptautinėje šiai temai skirtoje konferencijoje arba perskaityti vienos iš šio renginio organizatorių – Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos pirmininkės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės straipsnyje.

Kokie iššūkiai teks XXI a. viešosioms bibliotekoms? JAV net įkurtas specialus Bibliotekų ateities centras. Remdamasis į ateitį orientuotų bendruomenėms skirtų viešųjų bibliotekų iniciatyvų pradininko Luiso Herreros įžvalgomis, apie naujausias tendencijas pasaulio bibliotekose pasakoja Tomas Auškalnis. Ar tiesa, kad šiose įstaigose, be pagrindinės knygų ir kitų dokumentų saugyklos funkcijos, vis daugiau bus teikiama pramogų ar sveikatinimo paslaugų?

Bet ar gebėsime brandžiai kurti ateitį, jei neturėsime tvirtų kultūros ir savo gimtosios kalbos pagrindų? Dr. Petro Biveinio parengta kultūros paveldo puoselėjimo tarpukario Lietuvoje (1918–1940 m.) apžvalga primins, kaip XX a. pradžioje buvo rūpinamasi paminklais, muziejais, daile, liaudies menu, kalba. Ir vis dėlto labiausiai žavi, kaip nepažeistą savo gimtąją kalbą ir net tarmę per daugybę dešimtmečių išsaugojo lietuviai išeiviai. Tikra atgaiva sielai – Kazio Bradūno 100-mečio proga Jūratės Bičkauskienės ant popieriaus suguldytas autentiškas poeto prieš ketvirtį amžiaus kino juostoje įamžintas pasakojimas vaizdinga suvalkiečių tarme.

Anonsą parengė Asta Stirbytė

---

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos paštas skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos Leidybos skyrių adresu Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, arba tel. (8 5) 263 9111 ar el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

---

Viršeliuose

Pirmame: Mstislavo Dobužinskio Lietuvos herbo piešiniai ir išrašai (1930 m.), daryti tyrinėjant Žygimanto Augusto ir vėlesnių laikų (XVI–XVII a.) Vyčius, saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Vėliau, 1933-iaisiais, M. Dobužinskis dalyvavo kuriant Lietuvos heraldiką.

Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Toliau sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Viršelyje – lietuvaitė iš Tilžės rajono, XVIII a. Nuotrauka spausdinama Vydūno knygoje La Lituanie dans le passé et dans le présent („Lietuvos praeitis ir dabartis“), išleistoje Ženevoje 1917 m.